Vakcina nuo vėžio: skiepytis ar ne?

Lietuvoje nuo 2004 m. vykdoma Gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa. Per tą laikotarpį profilaktiškai patikrinta pusės milijono moterų sveikata siekiant išsiaiškinti, ar joms negresia gimdos kaklelio vėžys. Šiek tiek daugiau kaip 5 tūkst. iš patikrintų moterų rasta ikivėžinių susirgimų, 272-iems - piktybinių navikų požymių.

Reikia 20 milijonų

Seimo Sveikatos reikalų komitetas ragina: jei valstybė skirtų apie 18-20 mln. litų per metus vakcinai nuo ŽPV kompensuoti, būtų galima paskiepyti visas Lietuvoje gyvenančias 11-13 metų mergaites ir ateityje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu sumažėtų penkis kartus. Tačiau šio komiteto pirmininkas Antanas Matulas, išreikšdamas savo asmeninę nuomonę, susilaiko. "Ar šiai vakcinai kompensuoti išleisti milijonai duos pakankamai naudos, dar neaišku, nes ilgalaikio jos poveikio tyrimų nėra", - dvejoja politikas A.Matulas, turintis gydytojo akušerio ginekologo diplomą.

"Vakcinacija - nediskutuotinas klausimas. Pasaulyje tai tampa privaloma, Australijoje net berniukai skiepijami, kad užaugę neperneštų infekcijos moterims, ir tai yra ligų prevencija", - tvirtai įsitikinusi Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė.

Saugo nuo dviejų tipų

Gimdos kaklelio vėžys nebūtų sulaukęs tiek dėmesio ir reikalavimų investuoti į jo profilaktiką, jei nebūtų buvusi sukurta vakcina nuo ŽPV. Tai, kad šis virusas sukelia gimdos kaklelio vėžį, įrodęs vokiečių mokslininkas Haraldas zur Hausenas pernai apdovanotas Nobelio premija.

Yra nustatyta 120 ŽPV tipų. Iš jų 15 sukelia gimdos kaklelio vėžį. Dažniausiai, net 80 proc. atvejų, dėl šios ligos kalti keturi tipai: tai 16, 18, 31 ir 45-as. Vakcina, kurią yra sukūrusios dvi farmacijos kompanijos, apsaugo nuo pirmųjų dviejų - 16 ir 18 tipų.

Skiepytis patartina jaunoms 11-13 metų mergaitėms, dar neturėjusioms lytinių santykių. ŽPV plinta būtent lytiniu keliu. Imunitetas susidaro po trijų skiepų. Pirmąkart pasiskiepijus, tai kartoti reikia po vieno ir po penkių mėnesių. Vakcina švirkščiama į raumenis. Viena jos dozė kainuoja apie 500 litų. Šią sumą moterys sumoka pačios. Kaune skiepijama 21-oje, Vilniuje - 23-iose gydymo įstaigose. Bendrosios medicinos praktikos klinikoje pernai buvo paskiepyta apie pusšimtį moterų.

"Prieš Kalėdas buvo pacienčių antplūdis. Gal vyrai moterims skiepus dovanojo", - svarstė uždarosios akcinės bendrovės "Endemik" bendrosios praktikos slaugytoja Vida Meilūnienė.

Skiepijasi, bet serga

Tačiau, nepaisant skiepų populiarinimo, sergamumas gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumas nuo jo labai didelis visoje Europoje: kasmet ši liga nustatoma 60 tūkst. naujų ligonių, iš jų 30 tūkst. miršta.

Kauno medicinos universiteto Onkologijos klinikos vadovė profesorė Elona Juozaitytė vakcinacija nesižavi. "Šią naujovę vertinu kontroversiškai, nes įrodymų, kad vakcina apsaugo nuo vėžio, nėra. Nesakau, kad skiepyti nereikia, bet dabartinėje ekonominėje situacijoje prioritetai yra kiti", - tvirtino prityrusi onkologė.

"Šiuo metu nežinoma, kokia po skiepijimo būna apsaugos trukmė. Atlikus klinikinius tyrimus buvo nustatyta, kad nepertraukiama apsauga 15-25 metų moterims po pirmosios vakcinos dozės tęsiasi maždaug 5,5 metų. Kartotinės dozės(-ių) poreikis nebuvo tirtas", - rašoma "GlaxoSmithKline" farmacijos kompanijos sukurtos vakcinos "Cervarix" anotacijoje.

Nuo tyrimų neatleidžia

"Nors skiepijimas gali jus apsaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio, tačiau jis negali atstoti reguliaraus profilaktinio gimdos kaklelio patikrinimo. Jūs ir toliau turėtumėte klausyti gydytojo patarimų ir atlikti gimdos kaklelio tepinėlio Pap testą (gimdos kaklelyje ieškant dėl ŽPV infekcijos pakitusių ląstelių) bei naudoti prevencijos ir apsaugos priemones", - rašoma "Cervarix" pakuotės informaciniame lapelyje vartotojui.

Moterims lankytis pas ginekologus - menkas malonumas. Pasirodo, net ir susimokėjus 1,5 tūkst. litų privalu atlikti tuos pačius tyrimus.

Vakcinos gamintojai taip pat perspėja, kad "Cervarix" skiepai neapsaugos nuo visų ŽPV tipų, todėl reikia naudoti kitas atsargumo priemones, skirtas apsisaugoti nuo ŽPV ir lytiniu keliu plintančių ligų.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos teigimu, Lietuvoje platinama "Merck&Co" farmacijos kompanijos vakcina prekiniu pavadinimu "Silgard" yra analogiška "Cervarix".

Patvirtinta nauja programa

Šiai profilaktinei programai per penkerius metus skirta 12,4 mln. litų. Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas pažadėjo ryžtingai siekti, kad šiemetinė suma - 6,6 mln. litų nebūtų sumažinta. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A.Matulas prioritetus teikia šiai programai, skatina ją aktyvinti, nes valstybiniu požiūriu tai pigiau ir efektyviau.
Sveikatos apsaugos ministerijoje jau patvirtinta Nacionalinė imunoprofilaktikos programa 2009-2013 m. Programoje siūloma, esant finansinėms galimybėms, į vaikų profilaktinių skiepų kalendorių įtraukti mergaičių skiepijimus ŽPV vakcina nuo 2011 arba 2012 m.

"Lėšų poreikis metams būtų apie 20 mln. litų, jei būtų nuspręsta skiepyti mergaites nuo 12 metų. Jei būtų skiepijamos dviejų amžiaus grupių mergaitės, lėšų poreikis išaugtų dvigubai ir sudarytų 40 mln. litų per metus", - pranešė sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė.

Vėžys: sergamumas didėja

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, sergamumas piktybiniais navikais tolygiai didėja. 2007 m. užregistruoti 16295 nauji vėžio atvejai (277 atvejais daugiau nei 2006 metais).

Vyrų sergamumas piktybiniais navikais 2007 m. siekė 578,1 iš 100 tūkst. gyventojų, o moterų - 399,6 iš 100 tūkst. gyventojų. Vyrai dažniausiai suserga priešinės liaukos (prostatos) (40 proc. naujų atvejų), plaučių (11,7 proc.), odos (9,1 proc.), šlapimo pūslės ir inkstų (6,9 proc.), skrandžio (5,2 proc.) vėžiu, moterys - krūties (18,6 proc. naujų atvejų), odos (19,4 proc.), gimdos kūno (7,4 proc.), gimdos kaklelio (6,7 proc.), gaubtinės žarnos (5,0 proc.) vėžiu.

Kas yra ŽPV?

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija - tai lytiškai plintanti liga. Dauguma žmonių, užsikrėtusių ŽPV, dažniausiai nepajaučia jokių simptomų, infekcija praeina savaime.

Kai kurie ŽPV viruso genomai gali sukelti ne tik gimdos kaklelio, bet ir vulvos, makšties, išangės ar varpos vėžį. Kiti, vadinamieji, nedidelės rizikos viruso tipai gali sukelti švelnius pakitimus ar genitalijų karpas - pavienius arba daugybinius guzelius, atsirandančius genitalijų srityje. Genitalijų karpos kartais gali būti kalafioro formos.

Kaip diagnozuojama ŽPV infekcija?

Daugumai moterų ŽPV infekcija diagnozuojama remiantis Pap testo - citologinio gimdos kaklelio tyrimo - rezultatais, rodančiais gimdos kaklelio vėžį ar priešvėžinius pakitimus šioje srityje.

Dauguma (70 proc.) nežymių gimdos kaklelio audinio pakitimų per kurį laiką išnyksta, tačiau trečdalis negydomų pakitimų per 10 metų gali progresuoti iki onkologinės ligos. Vadinasi, reguliaraus Pap testo atlikimas gali užkirsti kelią vėžiui. Pap testą rekomenduojama atlikti bent kas trejus metus. Manoma, jog reguliarūs Pap testai išsivysčiusiose šalyse padėjo sergamumą gimdos kaklelio vėžiu sumažinti trečdaliu, kai kur - net pusiau.

Kaip išvengti ŽPV?

Viruso nešiotojai gali būti ir vyrai, ir moterys. Geriausias būdas apsisaugoti nuo ŽPV ir jo sukeliamų komplikacijų - tai rizikos veiksnių vengimas. Tikimybę užsikrėsti šiuo virusu mažina vėlyvi lytiniai santykiai, ištikimybė, vienas ir pastovus lytinis partneris, atsitiktinių lytinių santykių vengimas.
Tiems, kurie yra seksualiai aktyvūs ir neturi ilgalaikių abipusiškai monogaminių santykių, patartina sumažinti lytinių partnerių skaičių ir pasirinkti partnerius, kurie turi mažiausią tikimybę būti užsikrėtę ar užsikrėsti ŽPV genitalijų infekcija. Nepatartina rinktis tokių partnerių, kurie iki tol buvo turėję daug ir nepastovių lytinių santykių.