Lietuvos medikai viliojami emigruoti

Šį savaitgalį Vilniuje vyks Europos medicinos ir farmacijos darbo kontaktų mugė. Ar tai dar labiau nepaskatins medikų emigracijos, juolab kad ten siūlomas atlyginimas - iki keliasdešimt tūkstančių litų?

Lietuvoje - pirmą kartą

Tarptautinės medicinos ir farmacijos darbuotojų karjeros dienos Lietuvoje organizuojamos pirmą kartą. Šalies medikus dirbti užsienyje vilios 13 įvairių šalių organizacijų.

Anot mugės atstovų, mugėje įprastai siūloma daugiau darbo pozicijų, nei būna kandidatų. Apie 70 proc. siūlomų darbų yra laikini, nuo mėnesio iki metų ar daugiau, todėl pasisėmę patirties ir sustiprinę savo finansinę padėtį medikai gali grįžti į savo šalį.

Šiuo metu didžiausią paklausą Europoje turi anesteziologai, greitosios pagalbos darbuotojai, psichiatrai, radiologai, patologai, dermatologai, taip pat vidaus ligų gydytojai ir chirurgai. Mugės rengėjų duomenimis, sėkmingai užsienio šalyse įsidarbinę specialistai gali uždirbti nuo keliolikos tūkstančių iki beveik pusšimto tūkstančio litų per mėnesį.

Prorektoriui absolventų gaila

Į klausimą, kaip vertina nemąžtantį jaunų protų nutekėjimą į užsienio šalis, Kauno medicinos universiteto (KMU) studijų reikalų prorektorius profesorius Renaldas Jurkevičius prisipažino vienareikšmio atsakymo neturįs: "Kaip Lietuvos pilietis, galiu atsakyti, kad tai yra didžiulis nuostolis šaliai."

Profesorius pabrėžė, kad medicinos studijas renkasi patys geriausi gimnazistai. Parengti vieną gydytoją Kauno medicinos ar Vilniaus universitetuose šaliai kainuoja 140-150 tūkst. litų. KMU Medicinos fakultetas kasmet išleidžia 220-230 gydytojų, 70-80 odontologų, 80-90 farmacininkų.

"Išvykstant absolventams dirbti į užsienio šalis, prarandame didžiulius pinigus ir protus. Šia prasme tai neigiamas reiškinys. Tačiau Lietuva yra ES narė, gaunanti paramą ir sveikatos priežiūros, ir kitoms ūkio šakoms, todėl atsiriboti negalima. Be to, mūsų universitetus baigusių medikų paklausa užsienio šalyse liudija jų įvertinimą, pripažinimą", - samprotavo prorektorius.

Medicinos specialistų stygius Lietuvoje jau jaučiamas, bet, anot profesoriaus, taip yra ir užsienyje. Medicinos studijos visur populiarios, bet jos trunka daugiau kaip dešimt metų. Vakariečiai yra pragmatiški: nenori eikvoti laiko, nori anksčiau pradėti dirbti, kuo daugiau užsidirbti senatvei, todėl renkasi trumpesnių studijų profesijas.

Sugrįžo, nes čia - namai

Kauno medicinos universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos sektoriaus vadovas medicinos mokslų daktaras Saulius Giedraitis Vokietijos Vupertalio klinikoje kardiochirurgu dirbo beveik penkerius metus.

"Ten uždirbau daugiau nei dešimt kartų, bet Lietuvoje - mano šeima, mano namai", - vieną pagrindinių priežasčių, kodėl neliko Vokietijoje, įvardijo žinomas kardiochirurgas.

Jo nuomone, jauni žmonės turi mažiau sentimentų ir darbą užsienyje renkasi norėdami greitai ir daug užsidirbti. Tačiau, anot kardiochirurgo, jokiu būdu negalima jų smerkti, nes Lietuvos universitetuose parengti jauni specialistai negali pretenduoti netgi į bedarbio pašalpą - baigę mokslus neturi darbo stažo.

Medikų emigracija, jo nuomone, neabejotinai nuostolinga Lietuvos valstybei. Kai kurių specializacijų gydytojų mūsų šalyje rengiama per daug ir jiems trūksta darbo vietų.

"Pavyzdžiui, kasmet skelbiami konkursai į 4-5 širdies chirurgijos rezidentūros vietas, o šaliai pakanka 35 širdies chirurgų. Naujų kardiochirurgijos centrų steigti poreikio taip pat nėra, taigi kur dirbs ilgas studijas baigę specialistai?" - retoriškai klausė mokslų daktaras.

S.Giedraitis patyrė, kad lietuviai užsienyje laukiami, nes nėra reiklūs, nekelia nei ekonominių, nei socialinių reikalavimų. Be to, yra gerai parengti ir gana pigūs.

Ministerija panikos nekelia

Mūsų šalies medikai, norintys užsienyje dirbti pagal profesiją, iš Sveikatos apsaugos ministerijos turi gauti kvalifikacijos pripažinimo pažymą.

Per pastaruosius šešerius metus buvo išduota 1775 tokios pažymos. Iš jų užpernai - 215 slaugytojams ir 94 gydytojams, pernai - 242 slaugytojams ir 102 gydytojams. Bendrai pažymų gydytojams ir slaugytojoms išduota beveik vienodai - 910 ir 865.

"Tai nėra įrodymas, kad visi šie medikai išvyko. Gali būti, kad pasiėmė pažymą, bet liko dirbti Lietuvoje", - atkreipė dėmesį viceministrė Nora Ribokienė.

Ji pripažino, kad net ir mažiausia medikų migracija Lietuvai yra nenaudinga, bet dirbtinai ją stabdyti būtų neprotinga: "Kurti patrauklias darbo sąlygas Lietuvoje yra siektina, to link ir einama."

Ar nepaskatins emigracijos sveikatos reforma, kai rajonų ligoninėse chirurgijos ar kiti skyriai verčiami slaugos padaliniais? Tai paneigti viceministrė turi argumentų: rajonų ligoninėse dirba daug pensinio amžiaus medikų arba atvažiuojančių iš didesniųjų miestų eiti antraeiles pareigas. Pastarieji praras tik papildomą darbo užmokestį.

Kur ir kada?

Vilniuje viešbutyje "Reval Hotel Lietuva" rengiamų karjeros dienų lankytojai galės ne tik susipažinti su konkrečių šalių ir darbdavių siūlomomis darbo sąlygomis bei reikalavimais, bet ir dalyvauti juos dominančiuose seminaruose, pavyzdžiui, apie tai, kaip efektyviai išmokti medicininę anglų kalbą. Įėjimas į mugę ir seminarai nemokami, tačiau planuojantieji apsilankyti prašomi užsiregistruoti tinklalapyje MedPharmCareers.com.