Žiovaujame, nes įsijaučiame į kitų jausmus

Mokslininkai nustatė, kodėl posėdžiuose, universitetų auditorijose ir stomatologų laukiamuosiuose kaip maras plinta užkrečiamas žiovulys.

Tyrėjai išsiaiškino, kodėl šia nuovargio išraiška vienas žmogus užsikrečia nuo kito ir kodėl tai neveikia mažų vaikų, rašo telegraph.co.uk.

Darbuotojai, jaučiantys impulsą sekti kolegos pėdomis ir nusižiovauti, tiesiog bando išreikšti gebėjimą įsijausti į kito žmogaus jausmus - empatiją. Šis veiksmas rodo, kad jie labiau jaudinasi dėl kitų žmonių jausmų, teigia tyrėjai.

Užkrečiamas žiovulys tarp suaugusiųjų plinta kaip epidemija - nusižiovavus vienam, ištįsta ir daugiau kaip 50 proc. tai mačiusiųjų burnos.

Ankstesni tyrimai leidžia manyti, kad žiovulys suintensyvina kraujo apytaka ir padidina deguonies kiekį smegenyse, o tai padeda išlikti budriam. Šie procesai paaiškina, kodėl žmonės dažniausiai žiovauja, kai laukia kažko keliančio įtampą, pavyzdžiui, apsilankymo pas stomatologą.

Evoliucijos teoretikai tvirtina, kad žiovulys užkrečiamas, nes žmonės kadaise gyveno grupėse ir tai buvo naudojamas kaip būdas pavojaus atveju padidinti budrumą.

Tačiau normaliai besivystančių ir autistinių sutrikimų turinčių vaikų elgseną tyrinėjusiems mokslininkams, atrodo, pavyko patvirtinti ryšį tarp žiovulio ir empatijos. Nustatyta, kad autizmu sergančių vaikų iki ketverių metų ir jaunesnių nekamuoja užkrečiamas žiovulys, nes jie nepatiria tokios ryškios empatijos.

Konektikuto universiteto mokslininkai stebėjo 120 normaliai besivystančių 1-6 metų vaikų.

Tyrimas parodė, kad nors vaikai žiovauja dar būdami gimdoje, dauguma jų nerodo pasidavimo užkrečiamam žiovuliui ženklų iki kol sulaukia ketverių metų.

Antrajame tyrime stebėti 28 vaikai nuo šešerių iki penkiolikos metų, sergantys tam tikromis autizmo formomis.

Autizmas - vystymosi sutrikimas, paveikiantis tai, kaip vaikas sąveikauja su socialine aplinka. Sergantieji autizmu nesugeba užmėgsti normalių emocinių ryšių su aplink jais esančiais žmonėmis.

Mokslininkai nustatė, kad autizmu sergantys vaikai žymiai rečiau nei kiti vaikai žiovauja tuomet, kai tai daro kas nors kitas.

Kuo sunkesnė autizmo forma, tuo mažiau tikėtina, kad vaiką kamuos užkrečiamas žiovulys, teigiama žurnale „Child Development" paskelbtame tyrime.