Laikas gali baigtis, tvirtina mokslininkai

Pasaulio pabaigos negalima išvengti, tačiau ją galima numatyti. Anot mokslininkų, egzistuoja 50 proc. tikimybė, kad po 3,7 mlrd. metų laikas baigsis.

„Mažai tikėtina, kad laikas baigsis mūsų gyvavimo laikotarpiu, tačiau egzistuoja 50 proc. tikimybė, kad laikas baigsis per ateinančius 3,7 mlrd. metų", - tvirtina JAV ir Japonijos mokslininkų komanda, metusi iššūkį nusistovėjusiai visatos teorijai.

Nors mokslininkai jau seniai nustatė, kad visata plečiasi, ir kad tai vyks amžinai, šių tyrėjų tvirtinimu, visi fizikos dėsniai leidžia manyti, kad „iki begalybės besiplečianti Visata" toli gražu nėra duotybė.

„Šio straipsnio tikslas yra parodyti, kad tam tikri metodai ir prielaidos, kurias ilgus metus naudojo mokslininkai, o labiausiai - laiko galutinės ribos naudojimas, norint apskaičiuoti galimybes iki begalybės besiplečiančioje visatoje, leido padaryti išvadą, kad laikas baigsis", - naujienų agentūrai AFP teigė Raphaelis Bousso iš Kalifornijos universiteto.

„Kitaip sakant, laiko riba, kuri, kaip manėme, buvo tik priemonė skaičiavimams atlikti, iš tikrųjų egzistuoja kaip fizikinis atvejis", - teigia arXiv.org paskelbto tyrimo vadovas R. Bousso.

Dabartinės teorijos teigia, kad viskas prasidėjo nuo Didžiojo sprogimo prieš 13,7 mlrd. metų, davusio pradžią visatai. Teoretikai manė, kad visata tiesiog amžinai plėsis, tačiau jie taip pat naudojo teorinę laiko pabaigą, padėjusią nustatyti fizikos taisykles ir dėsnius.

Anot R. Bousso, mokslininkai negali remtis abiem teiginiais. Tačiau jis įspėjo, kad naujajame tyrime siūlomas sudėtingas mąstymo eksperimentas ir skaičiavimai neturėtų būti naudojami galutinėms išvadoms daryti.

„Labai svarbu suprasti, kad mes netvirtiname esantys įsitikinę išvada, kad laikas baigsis. Negalime atmesti, kad tai gali būti netiesa", - sakė jis.

Tačiau, anot jo, net jei teorija ir yra klaidinga, atradus, kodėl taip yra, mokslininkams būtų lengviau suprasti visatą.

„Moksle toks mąstymas dažnai yra naudingas: paaiškėja, kad tavo pagrįstai atrodanti teorija numato kažką, kas skamba beprotiškai, tad tenka rimtai to griebtis. Tenka teoriją arba mesti, arba suvokti, kodėl beprotiškai skambantis dalykas iš tikrųjų gali būti ne toks jau beprotiškas", - kalbėjo mokslininkas.

Tačiau astrofizikas Charlesas Lineweaveris iš Australijos nacionalinio universiteto Mount Stromlo observatorijos R. Bousso išvados atrodo tiesiog neteisingos.

„R. Bousso vidutinė visatos gyvavimo trukmė yra nustatytas laikas, nes taip nutinka, kai įvedi galutinės ribos tašką, kad gautum pagrįstą tikimybę. Tai statistinė technika, į kurią greičiausiai žvelgiama per rimtai", - televizijai ABC kalbėjo jis.

Tačiau R. Bousso teigia, kad jis ir jo kolegos nieko neišrado ir nieko neįvedė.

„Šias galutines ribas daugelis žymių mokslininkų naudoja metų metus. Mes tiesiog parodėme, kad tai nėra toks jau nekaltas dalykas. Laiko galutinės ribos yra neišvengiamai fizikinis dalykas, todėl jam reikia fizikinio pateisinimo. To negalima laikyti tiesiog matematiniu triuku", - aiškino mokslininkas.