Mokslininkai: žemės drebėjimus lemia ir klimato pokyčiai

Tvirtinusieji, kad žemės drebėjimai - pasaulinio klimato atšilimo rezultatas, gali pasirodyti buvę teisūs, teigia mokslininkai.

Ilgalaikiai klimato pokyčiai turi pajėgumo pakreipti Žemės tektonines plokštes, tvirtinama naujame Australijos nacionalinio universiteto tyrime.

Bendradarbiaudami su tyrėjais Vokietijoje ir Prancūzijoje, Australijos mokslininkai nustatė

ryšį tarp Indijos plokštės judėjimo per pastaruosius 10 mln. metų ir intensyvėjančių Indijos musoninių liūčių, informuoja britų „Daily Mail".

Musoninės liūtis kasmet padidėja 4 metrais, pagreitindamos Indijos plokštės judėjimą centimetru per metus, teigė Giampiero Iaffaldano iš Australijos nacionalinio universiteto.

Surinką informaciją mokslininkai apdorojo kompiuteriu ir nustatė, kaip musoninės liūtys per 10 mln. metų išgraužė rytinius Himalajus. Jie nustatė, kad rytinėje plokštės dalyje nebeliko pakankamo kiekio uolienų, ir tuo būtų galima paaiškinti plokštės judėjimą prieš laikrodžio rodyklę.

„Šio tyrimo svarba yra ta, kad pirmą kartą pastebėta, jog ilgalaikiai klimato pokyčiai turi galios veikti kaip jėga ir įtakoti tektoninių plokščių judėjimą", - aiškino G. Iaffaldano.

„Žinoma, kad kai kurie plokščių judėjimo sukelti geologiniai reiškiniai, pavyzdžiui, kontinentų slinkimas, didelių kalnų juostų kūrimasis - per milijonus metų gali paveikti klimatą. Dabar mes matome, kad egzistuoja ir atvirkštinis ryšys: ilgalaikiai klimato pokyčiai ar natūralūs pasikeitimai per milijonus metų gali pakeisti plokščių judėjimą", - aiškina Australijos universiteto mokslininkas.

Tikimasi, kad šie atradimai gali būti naudingi prognozuojant didelius žemės drebėjimus.

„Kai plokštes judinančios jėgos ties jų ribomis pasiekia tam tikrus slenksčius, įvyksta drebėjimai. Norėdami suprasti plokščių ribų seisminį potencialą, turime nustatyti visus įmanomus veiksnius, kurie praeityje sukėlė plokščių judėjimus. Šiuo atveju mes aptikome, kad klimato pokyčiai gali būti potencialiu kandidatu, o to iki šiol nesvarstėme", - kalbėjo mokslininkas.

„Šias naujas žinias reiktų panaudoti analizuojant plokščių elgseną praeityje. Galiausiai mes siekiame suprasti, dėl ko pakito plokščių judėjimas ir kuriuose regionuose dabar žemė linkusi stipriausiai drebėti. Norint tą padaryti, galiausiai mums gali tekti įvertinti ir pastarojo milijono metų klimato istoriją", - pridūrė jis.

Neseniai mokslininkai paskelbė, kad žemynams slenkant vis arčiau vienas kito, Europa galiausiai palįs po Afrika. Anot geologų, sustojęs abiejų žemynų judėjimas gali reikšti, kad tektoninės plokštės netrukus pakeis savo judėjimo kryptį.