Išsiaiškino, kaip smegenyse saugomi prisiminimai

JAV mokslininkai teigia atskleidę vieną iš mechanizmų, leidžiančių smegenims kurti prisiminimus.

Jau seniai žinoma, jog informacijos keitimosi ir saugojimo smegenyse procesui ypač svarbios neuronų sandūros - sinapsės, vienas smegenų ląsteles susijungiančios su kitomis. Tačiau mokslininkai teigia nustatę, kaip neuronų sandūrose esančios molekulės elgiasi, norėdamos įtvirtinti kokį prisiminimą, praneša BBC.

Šis tyrimas galėtų padėti sukurti vaistus tokių ligų, kaip Alzhaimerio, gydymui.

Sinapsių nusilpimas laikomas vienu Alzhaimerio ligos požymių. Ši liga visų pirma paveikia trumpalaikę atmintį, kol ilgalaikė dar tinkamai funkcionuoja. Norint įtvirtinti prisiminimą, reikia stiprios sinapsės, o šio proceso metu sukuriami nauji proteinai. Tačiau kaip konkrečiai kūnas šį procesą kontroliuoja, iki šiol nebuvo aišku.

Kalifornijos Santa Barbaros universiteto mokslininkų teigimu, laboratorinių žiurkių tyrimai parodė, kad prisiminimų įtvirtinimui reikalingi proteinai sukuriami tik tuomet, kai veikia Ribonukleino rūgštis (RNR) - molekulių rinkinys, genetinę informaciją iš branduolių nugabenantis į kitas ląstelės dalis.

Kol jos nereikia, RNR paralyžiuoja „raminamoji" molekulė, pati turinti proteinų.

Atėjus išoriniam signalui, pavyzdžiui, kai žmogus pamato ar patiria kažką įdomaus ir neįprasto, raminamoji molekulė suskyla ir išleidžiama RNR.

„Viena priežasčių, kodėl tai įdomu, yra ta, kad mokslininkus jau kurį laiką glumino klausimas, kodėl, kai sinapsės sustiprėja, proteinų mažėja, nors tuo pat metu vyksta naujų proteinų sintezė", - teigė universiteto mokslininkas Kennethas Kosikas.

„Taigi mums pavyko išsiaiškinti šį paradoksą. Mes parodėme, jog proteinų nykimas ir sintezė vyksta tuo pačiu metu. Nykimas sudaro sąlygas sintezei", - pridūrė jis.

Proteinų, kurių reikia norint įtvirtinti atsiminimą smegenyse, identifikavimas būtų puiki žinia kenčiantiems nuo atminties sutrikimų.

Alzhaimerio tyrimų fondo vadovė Rebecca Wood teigė: „Mokslininkai tvirtina laboratorijoje ištyrę nervų ląsteles ir daugiau sužinoję apie tam tikrus proteinus, veikiančius tose smegenų dalyse, kurios atsakingos už informacijos perdavimą ir kaupimą. Tolesni tyrimai gali padėti suprasti, kodėl atmintis prarandama sergant Alzhaimerio ir kitomis protinėmis ligomis, bei padėti sukurti naujus gydymo būdus".

Naujosios prognozės skelbia, jog 2050 metais nuo silpnaprotystės visame pasaulyje kentės 115 mln. žmonių.