Sustingusį kūną išlaisvina žaidimai

Erdvus kabinetas pilnas keistų daiktų. Akimirką net suabejoju, ar tik nepataikiau į vaikų žaidimų kambarį. Tačiau būtent ši, į žaidimus panaši veikla, sunkius ligonius grąžina į gyvenimą.

Sunkumų sukėlė dėlionė

Ryškūs lankai su žiedais. Ant dėžės įmontuotos durų rankenos, įvairaus dydžio spynos, audinys su sagomis ar batų užvarsčiais. Lentynose galima aptikti stalo įrankių su keistomis rankenomis, vaikiškų dėlionių, plastilino, varžtų ar dėžutėse į pajūrio smėlį subertų pupelių. Pasirodo, visos šios priemonės padeda pacientams grįžti į visavertį gyvenimą po sunkių ligų ar galūnių amputacijos.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Reabilitacijos skyriuje po insulto atsigaunanti gargždiškė Janina Berenienė iš pradžių nesuprato, ką reikės veikti ergoterapeuto kabinete. 78 metų moteris abejojo, ar skalbinių segtukų segiojimas, paveikslėlių dėliojimas duos naudos. Tačiau kelis kartus pabandžiusi pakeitė nuomonę.

"Supratau, kad pirštai klauso ir galva geriau dirba", - šypsojosi moteris. Dabar nekantriai ji laukia kiekvienų pratimų. Beveik po mėnesio J.Berenienei paklūsta visos užduotys, nors iš pradžių kildavo keblumų. Sunkiausiai jai pasidavė vaikiška dėlionė.

Neretai apsipila ašaromis

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus ergoterapeutas Vaidas Petrulevičius išvysta nuostabą pirmąkart pas jį apsilankiusių ligonių veiduose.

Parodžius prietaisus, pacientui neiškart būna aišku, ką daryti. Tačiau net sužinoję ir išbandę, ne visi trykšta entuziazmu. Kitiems pasirodo nuobodu varstyti žiedus arba sukti juos aukštyn spirale.

Pasak V.Petrulevičiaus, iš pažiūros elementarūs pratimai priverčia dirbti visą ranką. Tokios mankštos dažniausiai prireikia po širdies stimuliatoriaus operacijų, kardiologiniams ligoniams.

Ergoterapeutas sutinka, kad šiems žaidimams reikia daug kantrybės. Pasitaiko ir ašarų, kurios pasipila nepavykus užduočiai. Po insulto dėl smegenų pažeidimų pacientai jautriau reaguoja į nesėkmes. Būtent dėl to V.Petrulevičiaus ašaros netrikdo.

Medikas iš pacientų sulaukia replikų, kad verčia juos žaisti kaip mažus vaikus. Kiti į vaikiškus žaidimus įsitraukia su šypsena. Patyrę galūnių amputaciją ligoniai į užduotis reaguoja ramiau.

"Po insulto, patyrę sunkesnių pažeidimų, ir kalba pakeltu tonu, ir nusikeikia. Kai kurie net artyn neprisileidžia. Ne vienas atšauna, kad gyvenimas baigėsi ir neverta stengtis", - apie kantrybės reikalaujantį darbą pasakojo 26 metų medikas.

Tokiam ligoniui jis paaiškina, kad iš pažiūros nuobodi veikla padeda susigrąžinti iki ligos turėtus įgūdžius, tad grįžus namo bus lengviau pačiam apsitarnauti.

Pavyzdžiui, keisti stalo įrankiai tam ir reikalingi, kad žmogus po insulto įgustų juos paimti ar išmoktų valdyti šaukštą. Jeigu ranką ar koją atstoja protezas, padedama prisitaikyti namų aplinkoje: pašalinti ar pakeisti judėjimą varžančias kliūtis.

Iš naujo mokosi net valgyti

Klaipėdos universitetinės ligoninės Reabilitacijos skyriaus ergoterapeutė Monika Poškienė dažniausiai padeda sveikstantiems po insultų, kartais - neurologiniams ligoniams. Jie Reabilitacijos skyriuje gydosi trumpiau.

"Po paralyžiaus stipriname rankos, plaštakos raumenis, laviname pirštų judesius. Jei paralyžiuota viena kūno pusė, padedu taisyklingai apsirengti, pradedant nuo pažeistosios pusės. Mokomės valgyti", - apie kasdienę veiklą pasakojo medikė.

Po insulto ligonis naudoja visą jėgą daiktui sugriebti arba net negali jo paimti. O reikia, kad paimtų pirštais. Tam praverčia segtukų segiojimas ar pupelių dėliojimas.
Taip žaidžiant lavinamas ir žmogaus suvokimas, nes jis dėl ligos būna nukentėjęs. M.Poškienė pastebi, kad ligoniams sunkiausiai pavyksta užduotys su smulkiais daiktais, tad pradedama nuo stambesnių.

"Kai pamatai, kaip liga sudarko žmogų, dar labiau norisi padėti. Kai ratukuose atvežtas ligonis iš pradžių nevaldo rankos, o kasdien dirbant pasiekiame gerų rezultatų, labai malonu", - pasakojo 24 metų specialistė.

M.Poškienė prisiminė 60 metų pacientą, kuris apsipylė ašaromis, kai daug kartų bandęs pagaliau įvykdė užduotį, - sugriebė rankšluostuką. Po insulto vyras nevaldė rankos.

Kas yra ergoterapija?

Išvertus iš graikų kalbos, žodis "ergoterapija" reiškia gydymą darbu. Tai paciento galimybių atstatymas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, atsižvelgiant į sutrikimus. Siekiama padėti savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į paciento norus, poreikius ir visuomenės nustatytus reikalavimus.

Ergoterapija dažniausiai taikoma:

sutrikus galvos smegenų kraujotakai;
pažeidus nugaros smegenis;
patyrus galvos ar galūnių traumų.