Širdies darbą seks palydoviniu ryšiu

Po širdies operacijos sveikstanti pensininkė Ieva Salienė juokauja, kad yra panaši į rimtą verslininkę, nes nešiojasi du mobiliuosius telefonus. Tiesa, vienas jų - tik panašus į telefoną jos širdies stimuliatoriaus darbą sekantis aparatas. Tai siųstuvas, kuriuo informacija apie jos sveikatos būklę pasiekia specialistus Vokietijoje. Toks per atstumą stebimas stimuliatorius Lietuvoje - pirmasis. Jį 68 metų pacientei implantavo Klaipėdos Jūrininkų ligoninės kardiologai.

Žadėjo pasisiūti rankinę

I.Salienė džiaugiasi, kad nebereikės dažnai lankytis pas medikus. Pažiūrėti, kaip sekasi operuotai ligonei, gali specialistai Vokietijoje ir prie kompiuterio prisėdęs Jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos klinikos vadovas Algimantas Kirkutis.

Pasak profesoriaus, šis stimuliatorius veikia kaip ir kiti, tik turi anteną ir papildomą galimybę pacientę stebėti visą parą. Šalia pacientės lovos, ant spintelės pastatytas ir į maitinimo šaltinį įjungtas aparatas, iš tiesų panašus į mobilųjį telefoną - tik yra šiek tiek didesnis ir sunkesnis.

Sukinėdamasi namuose moteris siųstuvą galės laikyti įprastoje vietoje arba pasidėti jį dviejų metrų spinduliu. Tik naktį turės nepamiršti padėti jo arčiau lovos. Aparatas turi autonominį maitinimą, tad drąsiai galės jį nešiotis. Pasiimti maitinimo bloką reikės tik vykstant į tolimesnę kelionę.
A.Kirkutis paaiškino, kad moteriai nuolat nešiotis siųstuvo nereikės. Tik tada, kai blogiau jausis arba norės, kad nenutrūktų ryšys su sveikatos būklę stebinčiais medikais.

Pacientė taip pat turės vengti stipraus magnetinio lauko, kad neišderintų stimuliatoriaus.

"Moteris galės gyventi normalų, įprastą gyvenimą. Tik neturėtų kišti galvos į mikrobangų krosnelę arba lįsti į elektros transformatorinę", - šmaikštavo kardiologas.

Susipažinusi su naujojo "draugo" ypatumais, I.Salienė guviai pasakojo, kaip grįžusi namo pasisiūs specialią rankinę, kur tilps abu aparatai - ir mobiliojo ryšio, ir širdies stimuliatoriaus siųstuvas. Ji tikino, kad nešiotis du aparatus jai nebus sunku.

Kartojosi skausmo priepuoliai

I.Salienė neatsitiktinai pasirinkta nuolat stebėti. Iki operacijos moterį kamavo širdies ritmo kaita. Širdies veikla tai sulėtėdavo, tai pradėdavo plakti per dažnai ir neritmiškai. Tad dėl širdies veiklos sutrikimų ir prieširdžių virpėjimo jai reikia dažnesnės medikų priežiūros.

Pensininkei I.Salienei širdis ėmė streikuoti prieš daug metų. Tačiau nuo pernai spalio skausmo priepuoliai kartojosi kas savaitę.
"Širdis mušdavo, prakaitas pildavo. Buvo blogai. Jėgų nebūdavo net apsirengti", - pasakojo I.Salienė. Gydymas Plungėje nepadėjo, tad moteris buvo atsiųsta Klaipėdos gydytojų globai.

"Profesorius pasiūlė išeitį - stimuliatorių, ir dar ne bet kokį", - žvaliai pasakojo išvakarėse operuota pacientė. Moteris didžiavosi tapusi pirmąja paciente, profesorius A.Kirkutis juokavo, kad Kalėdų Senis iš anksto jai atnešė gerą dovaną.

Kitą dieną po operacijos profesorius pacientės būklę įvertino dešimčia balų iš tiek pat galimų. "Nulaikyti negalime, kaip ji bėgioja koridoriumi", - šmaikštavo gydytojas.

Pas gydytoją - kas pusmetį

Stimuliatoriaus darbą palaikančios baterijos įkrautos šešeriems septyneriems metams. Prietaiso ilgaamžiškumas priklauso nuo darbo krūvio. Jei nereikia aktyvinti širdies veiklos, jis ilsisi.

Širdies stimuliatorių nešiojantis žmogus pas gydytoją turi lankytis kas pusmetį. Šis specialiu prietaisu pažiūri, kokia stimuliatoriaus būklė. Taip nusprendžiama, ar laikas jį keisti.

Lietuvoje kasmet implantuojama iki 3 tūkst. širdies stimuliatorių. Porą kartų per metus visi šie žmonės turi apsilankyti pas gydytoją.

"O kur dar nauji pacientai? Pavyzdžiui, dešimčiai tūkstančių ligonių Klaipėdoje tėra vos du specialistai. Trūksta kvalifikuotų gydytojų", - problemas vardijo kardiologas. Žmonėms tenka ilgai laukti eilės pas gydytoją. Tačiau ir taip nespėjama visų apžiūrėti.

A.Kirkutis tikisi, kad nauja technologija - stimuliatorius su specialia antena - šią bėdą išspręs.

Žavisi elektronine slauga

Antena leidžia susisiekti su mobilųjį telefoną primenančiu įtaisu. Šis informaciją apie širdį, jos kardiogramą, stimuliacijos ypatybes per palydovinį ryšį perduoda į centrą.

Stimuliatorių gamintojai įsikūrę Berlyne (Vokietija). Čia aparatų veikla kompiuterių monitoriuose stebima visą parą. Šį darbą atlieka slaugytojai. Kilus abejonių kviečiamas gydytojas.

Tad ligoniui nereikia vaikščioti pas medikus. Pacientas jaučiasi saugus, nes yra prižiūrimas kasdien, o ne tik porą kartų per metus.
A.Kirkutis tikisi, kad tokia elektroninė slauga prigis ir Lietuvoje. Šį darbą iš gydytojų perims universitetinį išsilavinimą įgiję slaugytojai. Baigusi vokiečių mokymus stimuliatoriaus veiklą ekrane galės stebėti ir Jūrininkų ligoninės vyresnioji slaugytoja ir slaugos administratorė Aida Smagurienė.
Pirmosios pacientės Lietuvoje stimuliatoriaus darbą internete gali pasižiūrėti vienintelis A.Kirkutis. Jis turi specialų kodą, tad gali prisijungti prie centro turimų duomenų.

Kodėl pirmai tokio pobūdžio operacijai pasirinkta būtent Klaipėda? A.Kirkutis vokiečių įmonės atstovus prisišnekino tarptautinėje kardiologų konferencijoje, kuri vyko uostamiestyje rugsėjo mėnesį. Be to, profesorių su gamintojais sieja dešimties metų draugystė.