Krizės atgarsiai – ligoninės palatose

Nuolat depresijos kamuojamus ligonius gydymo įstaigose keičia nauji pacientai. Specialistų pagalbos ieškoti juos verčia krizė. Dažniau čia besigydžiusias moteris keičia vyrai.

Išprovokuoja stresas

Kiekvieną rudenį ir pavasarį Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje padaugėja nuo depresijos besigydančių žmonių.

Tačiau nuo praėjusių metų pabaigos ligoninės Psichosomatinio skyriaus vedėja Jolanta Baliūnienė pastebi naują tendenciją - žinomus ligonius keičia nauji, dar nematyti.

Sunkmečio išprovokuoti psichologiniai sunkumai ne vieną klaipėdietį privertė pirmą kartą praverti Psichiatrijos ligoninės duris.

Dažniau čia kreipiasi vidutinio amžiaus, maždaug 45-47 metų, pacientai, sunerimę dėl simptomų, kurių jie nebesugeba valdyti patys.
"Žmonės neakcentuoja, kad stiprius galvos skausmus, nemigą, įkyrias mintis, nerimą, įtampą sukelia darbo netektis, finansiniai sunkumai ar paskolos. Bet vėliau tai vis tiek išaiškėja - blogą savijautą išprovokuoja užsitęsęs stresas", - pasakojo gydytoja.

Prieš gerą savaitę į ligoninę paguldytas 38-erių vyras, nebegalėjęs išmokėti paskolų bankui ir bandęs žudytis. Kitas pacientas, geležinkelininkas, medikų priežiūrai buvo atvežtas po žinių apie bendrovės pertvarką. Vyras pradėjo neadekvačiai elgtis, tikėjosi nusižudyti vaikščiodamas bėgiais.

Krizė kerta vyrams

"Nors kai kurie mano kolegos sako, kad krizės metu žmonės susitelkia, bet stacionare matau kitus rodiklius. Padaugėjo ligonių. Įprastai psichinėmis ligomis, depresijomis serga moterys, bet šiuo metu daugiau gydosi vyrai", - sakė J.Baliūnienė.

Psichoterapeutė siūlė neignoruoti kūno kalbos ir pirmųjų negalavimų. Būtent jie įspėja apie gresiančius sutrikimus.

Nemiga, ankstyvas prabudimas, dažni atsibudimai naktimis, nerimas, įtampa, svorio kritimas, apetito stoka arba dėmesio koncentracijos, atminties pablogėjimas - visi šie įprastai nebūdingi simptomai turėtų paskatinti ieškoti specialistų pagalbos.

Pasekmių sulauksime vėliau

Pavasarį paūmėja ne tik depresijos. Tad visos šešiolika Klaipėdos universitetinės ligoninės Afektinių sutrikimų skyriaus lovos beveik visada būna užimtos.

Tačiau Afektinių sutrikimų skyriaus vedėja Jolita Striškaitė ligonių gausos nesieja su užgriuvusiais finansiniais sunkumais. Gydytojos manymu, sunkmetis kol kas neturi įtakos psichikos sveikatai.

"Pasekmės labiau pasijaus ateityje, krizei pasibaigus arba artėjant į pabaigą. Per sunkmetį žmonės mobilizuojasi, o po jo, atsipalaidavus, viskas išlenda į išorę", - įsitikinusi J.Strikšaitė.

Psichikos ligų neprovokuoja

Klaipėdos psichikos sveikatos centras skubios pagalbos neteikia, tad pacientų pagausėjimo nejaučia.

Pasak Psichikos sveikatos centro vyriausiojo gydytojo Aleksandro Slatvickio, reakcija į psichologines problemas priklauso nuo asmenybės struktūros: stipri asmenybė ieško išeities iš susidariusios situacijos, o silpnai gali kilti sutrikimų, kurie vėliau praeina.

Tačiau ne kiekvienas, susidūręs su problemomis, ieško specialisto pagalbos. Kai kuriuos stabdo psichiatrijos įstaigos pavadinimas bei galimas įrašas medicininiuose dokumentuose apie lankymąsi šioje gydykloje.
"Nepainiokime psichikos sutrikimų, rimtų psichikos ligų ir psichologinių problemų. Pastarųjų kyla susidūrus su tam tikrais sunkumais dėl darbo ar finansų. Rimtos psichikos ligos nuo išorės veiksnių nepriklauso. Jos atsiranda savaime ir be išorės įtakos. Išorės veiksniai tik kartais gali išprovokuoti rimtus sveikos psichikos sutrikimus", - paaiškino A.Slatvickis.