Visuomenės nuomonės tyrimas pristatytas savivaldybių atstovams

Valstybinė ligonių kasa (VLK) Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) veiklos zonos savivaldybių atstovams pristatė 2009 ir 2010 m. rudenį VLK užsakymu vykdyto tyrimo „Lietuvos gyventojų nuomonė apie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistemą, ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą" rezultatus. Tyrimo rezultatai jau anksčiau pristatyti Seimo Sveikatos reikalų komitete, Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), dabar su jais supažindinamos TLK stebėtojų tarybos, savivaldybių gydytojai, visuomenės sveikatos biurų atstovai ir kitos suinteresuotosios šalys.

Kaip teigia VLK Draudimo plėtros departamento Strategijos skyriaus vedėjas Kęstutis Miškinis, gyventojų nuomonė - tarsi veidrodis, atspindintis visų įstaigų veiklą. Vienas iš VLK strateginiame plane numatytų tikslų - dirbti taip, kad žmonės pasitikėtų privalomojo sveikatos draudimo sistema, jaustųsi saugūs ir užtikrinti, jog jiems bus suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Siekiant sužinoti, ar mūsų šalies gyventojai jaučiasi saugūs ir kaip jie vertina VLK veiklą, atliekami gyventojų nuomonės tyrimai.

To paties departamento Kokybės vadybos skyriaus vedėjo pavaduotojos Irenos Džiužaitės tvirtinimu, tyrimų ir apklausų, kuriose dalyvauja skirtingos tikslinės grupės, VLK atlieka ne vieną. 2009 m. ir 2010 m. atlikti reprezentatyvūs gyventojų nuomonės tyrimai, kurių metu siekta išaiškinti nuolatinių Lietuvos gyventojų informuotumą, pasitikėjimą ir pasitenkinimą Privalomojo sveikatos draudimo sistema, ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla.

Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai iš esmės pasitiki privalomojo sveikatos draudimo sistema, ligonių kasomis ir gydymo įstaigomis: pasitikėjimo ir pasitenkinimo rodikliai siekia 6-7 balus (aukščiausias balas - 10). Vadinasi, tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad Lietuvos sveikatos sistema tenkina didžiosios visuomenės dalies lūkesčius ir poreikius. Tačiau gyventojai nepakankamai informuoti apie PSD sistemą - daugiau kaip 40 proc. gyventojų nežino, kur yra išleidžiamas sveikatos mokestis, sveikatos draudimas neretai painiojamas su socialiniu draudimu, apklaustieji mažai informuoti apie kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarką. Lietuvos gyventojai linkę „atsilyginti" už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, mokėjimus sieja su paslaugų kokybe, tačiau nenorėtų jų įteisinti.

Gyventojai palankiai vertina galimybę gauti ištyrimo paslaugas ambulatoriniame sveikatos priežiūros lygyje vietoj stacionarinio, tačiau šis palankumas per metus yra sumažėjęs. Tyrimas iš dalies atspindi korupcijos mastą sveikatos apsaugos sistemoje (tai patvirtina ir kiti tyrimai) bei gyventojų pakantumą korupcijai. Daugiau kaip pusė respondentų sveikatos paslaugų kokybę sieja su asmenišku atsilyginimu, jie dažniausiai atsilygina paskatinti kitų pacientų ar savo noru, tačiau tokio atsilyginimo įteisinimui nepritartų (55 proc. nurodo, kad nesutiktų „nes mokamas sveikatos draudimo mokestis"). Net 48,8 proc. respondentų nurodė per pastaruosius 12 mėnesių asmeniškai atsilyginę už sveikatos priežiūros paslaugas. Tai dar vienas ženklas, kad būtina plėsti antikorupcinį švietimą, plačiau naudotis socialinės informacijos ir reklamos galimybėmis.

Tyrimą pristatę VLK atstovai teigė, jog per apklausą išsakyta gyventojų nuomonė - priežastis svarstyti, kaip ligonių kasoms skatinti visų sveikatos sistemos dalyvių bendradarbiavimą, atvirai ieškoti sprendimų, daugiau informuoti gyventojus, pateikti jiems aktualios informacijos ir pan. Iš tyrimo aiškėja, jog kas antras apklaustasis pageidautų gauti iš ligonių kasų ataskaitą apie jam suteiktas paslaugas ir tų paslaugų kainą, apmokėtą PSDF lėšomis - šią idėją numačiusi įgyvendinti SAM.

Po pristatymo savivaldybių atstovai - Panevėžio TLK stebėtojų tarybos nariai - domėjosi, ar tokie tyrimai yra naudingi, kokių priemonių VLK imasi siekdama pagerinti savo veiklą, teiravosi apie lėšų skirstymą gydymo įstaigoms, išsakė priekaištų dėl pirminės grandies gydymo įstaigų darbo kokybės.