Vaikų pasaulis

Kada tėvai leidžia savo vaikams pamatyti jų silpnybes, neištikimybę ir pan., vaikai jaudinasi ir pameta orientyrą, jie netenka pagrindo. Vaikai instinktyviai ieško galimybės atsiremti į teisingumą, tobulumą, jėgą, ir kai mato tėvų silpnumų negatyvą, jie netenka autoriteto, kuris juos apgintų.

Stebuklingas žodis

Tėvai labai daug blogio padaro vaikui menkindami jį, juokdamiesi iš jo, bardami jį, nes tėvų agresija žudo vaiką.

Norint nepakenkti vaikui savo žodžiais reikia išmokti kalbėti... Kalbėkite vaikui tik tai, kas norite, kad jam atsitiktų, glostykite jį, niekada negąsdinkite jo, kalbėkite tik geriausius žodžius. Pedagogikoje jokie aiškinimai neveikia. Pedagogikoje veikia tik asmeninis pavyzdys. Nereikia laukti kol vaikas užaugs ir kažką supras - jis viską sugeria į save ir užaugęs tai parodys.

... po gimdymo jau labai vėlu auklėti vaiką. Vaiką auklėti reikia iki pradėjimo ir iki gimimo. Štai ten yra tikrasis vaiko auklėjimas - galingas, realus, nedylantis.

Kai vaikas valgo, jis dar nežino kokia maisto sudėtis ir ką ji jam duoda, bet tai nereiškia, kad vaikui dėl to, nereikia duoti valgyti. Nereikia laukti kol jis užaugs ir užsupras ką duoda dvasinės žinios, nes jis tada dvasiškai badaus ir mirs. Dažniausiai tėvai laukia, kol taip ir nutiks. O tada bando kalbėti apie dvasingumą... kuris jau jiems nebepasiekiamas.

Mintis yra galinga. Taip. Tačiau žodis yra kaip parašas po minties. Jūs galite daugybę laiko mąstyti, svajoti, jeigu norite, bet jeigu trokštate pažadinti jėgą, duoti svajonei impulsą - jūs turite ištarti žodį. Tačiau žodžiai be minties yra tušti... tuščiažodžiavimas. Mintis galinga psichiniame plane, o žodis - fiziniame.

Skatinkite vaikų aktyvumą , ugdykite įpročius

Geriausias savybes galima išugdyti kai vaikas dar labai mažas. Daugelis tėvų neturi kantrybės laukti kol vaikas išplaus grindis ar indus, nors jis tai labai noriai daro. Mažas vaikas gali padaryti labai daug mažų darbų ir labai noriai. Nekantrūs tėvai nepadeda vaikui išsiugdyti geras savybes. O kai vaikas užauga tėvai reikalauja tvarkytis ir pamato, kad vaikas visai nenori to daryti. Tėvai tingėjo rūpintis savo vaiko savybėmis kai jis buvo mažas, todėl turi didelių problemų, kai vaikai neturi poreikio tvarkytis ir palaikyti švarą.

Kartą aš sutikau žmogų ne kartą sėdėjusį kalėjime už vagystes, kuris man prisipažino, kad net kalėjime jis ryte ir vakare meldžiasi. Tai jo tėvas išugdė jam tokį įprotį, kai jis dar buvo labai mažas, ir jis nesugebėjo jo pamiršti iki šiol. Aš jo paklausiau: „ jūs meldžiatės ryte ir vakare, o vis tiek vagiate?" Pasirodo jam vogti ir melstis buvo suderinami dalykai. Būtų buvę geriau, jeigu jo tėvas būtų išugdęs jam dar ir įprotį nevogti.

Žmonės nesuvokia kokia galinga jėga yra įpročiai, savybės. Jeigu vaikas įprato, kad tėvai nusileidžia jo kaprizams tai ... krachas; vėliau, kai jis darys kokias tai klaidas, ir net supras tai, bet vis tiek darys, stengsis, kad jam tai būtų leidžiama. Bus vėlu auklėti. Tik viena jėga gali padėti pakeisti įpročius - gyvenimas, nes jis negailestingas. Kančia pakeis. Kiek daug kančių sukuria vaikams tėvų auklėjimas . Todėl dažnai sakau tėvams, kad jūsų gerumas iš tikro yra silpnumas ir neišmanymas. Labai daug tėvų ateidavo pas mane skustis savo vaikų elgesiu ir tegalėjau jiems pasakyti, kad tai jie juos tokius padarė. Tačiau jie nesuprato šito tada, ir nesupranta dabar. Jeigu vaikui niekas neparodė taisyklių, kurių jis turi laikytis, išminties - tai užaugęs jis geriau sugriaus save ir viską, nei paklus kokioms tai taisyklėm.

Vaikų pasaulis

... Daugybė suaugusiųjų nesupranta vaikų, nes nebeturi savyje tyro pasaulio suvokimo. Vaikai mato tikrą realybę. Jie tiki, kad viskas yra gyva ir jie yra teisūs. Suaugę mano, kad Visatoje nėra gyvybės, kad ji pati negyva. Tačiau viskas yra gyva, Gamta gyva ir vaikai tai žino, kol tėvai nenutraukia jų žinojimą savo neišmanymu.

Mirtis skverbiasi į neigėjus

... Kai tik žmogus pradeda neigti gyvenimą, išmintį, tikėjimą, į jį skverbiasi mirtis. Kai jūs manote, kad Gamta ir viskas apie jus yra negyva - tada jumyse auga mirtis. Nepamirškite to. Žinokite - viskas yra gyva ir viskas jaučia(!) ir tada jūs didinsite savo gyvybę. Jeigu jūs manote, kad planetoje žmonės blogi, kad ateina galas, kad klesti nusikaltimai - tada jūs dalis to, ką sakote, ir anksčiau ar vėliau patys tokiais būsite. Bet jeigu jūs kalbate apie grožį, šviesą, nuostabius žmones ir nuostabų pasaulį, tada jūs patys darotės tobulesni, gražesni, sėkmingesni.

... Neužmuškite savo vaikuose tikėjimo ir nuostabos pasauliu, žmonėmis, grožiu, savo pačių netikėjimu, o skatinkite juos tikėti ir žavėtis , ir tada tai lydės juos visą gyvenimą.

... Vaikystėje tarp mano šeimos narių buvo žmonės, kurie nebuvo baigę jokių mokslų, tačiau jie turėjo išmintį, savitvardą. Jie buvo labai gerbiami ir man tapo pavyzdžiais. Nuostabios istorijos, kurias jie man pasakojo vėliau atsispindėjo mano gyvenime.

... Suaugę labai įtakoja vaikus, štai kodėl saugokite juos nuo tų, kurių pasakojimai ir elgesys uždės į jūsų vaikus antspaudus. Viską, ką vaikai mato ir girdi susigeria į juos ir veikia visą gyvenimą. Vaikystė apsprendžia visą gyvenimą. Vaikystėje gauti įspūdžiai niekada neišdyla. Tėvai turi sekti save, turėti savitvard1, kad nenukreipti savo vaikų klystkeliais.

... Žmogus neigdamas, už jį patį tobulesnių pasaulių egzistavimą, pats save riboja. Jeigu žmonės netobulėja tai tik todėl, kad neigia virš jų esančią tobulumo hierarchiją. Iš to tampa aišku, kad jie neturi dvasinių vertybių tikslo ir idealo, iš ko galėtų gauti aukščiausią energiją. Jie gyvena, kažkaip egzistuoja, tačiau dvasiniame lygyje jie netobulėja. ....

Meilė ir silpnumas

... Tėvas ir mama niekada neturi nusileisti vaiko kaprizams. Jie turi būti švelnūs, pilni meilės, bet neperkalbami. Jeigu jie kažką paliepė vaikui - jis turi tai padaryti. Kai kurios mamos nusileidžia vaikui, nes jis verkia... Tai kvailas švelnumas, kuris išvystys dar didesnį kaprizingumą. Mama turi visada išlikti švelni, niekada nesinervinti ir nepykti (!), bet ir nenusileisti vaikui. Jeigu vaikas įkiš pirštą į ugnį, ugnies įstatymas nenusileis jam ir nudegins jį, štai kodėl ateityje jis gerbs ugnį. Gamtos stichijos nenusileidžia. Jeigu mama nesugebės įgauti vaiko pagarbos - jis bus žuvęs.

... Akla, silpna meilė vaikams atneša nelaimes, nes neparodo vaikams, kad egzistuoja įstatymai, prieš kuriuos lenkiasi visas pasaulis. Vaikas, kuriam viskas galima, niekada nežinos kas yra gerai ir kas yra blogai, ir nebus tame kaltas. Nieko nėra baisaus tame, kad vaikas verkia, kai pagal jį nešoka tėvai. Tegu verkia. Tai jo plaučių treniruotė. Verkdamas jis pradeda daug ką suprasti. Bet jeigu motina nusileidžia, tada taip bus visą gyvenimą, tai yra vergovė. Vaikas taps grubus, o motina kentės, nes ji sumaišė meilę su silpnumu.

... Tik kai vaikas yra dar labai mažas jis turi suprasti, kad tėvai nenusileis jokiems jo kaprizams. Bet jeigu tėvai šito neišmokė, kai jis buvo mažas, o vėliau ima reikalauti paklusnumo, tada vyksta karas, ir tėvai net muša savo vaikus. Bet tai beprasmiška, nes jau vėlu auklėti.

... Žiūrėkite su kokiais žaislais žaidžia jūsų vaikas. Žaislai įskiepys jam charakterį, savybes, požiūrį į pasaulį.

... Kada tėvai leidžia savo vaikams pamatyti jų silpnybes, neištikimybę ir pan., vaikai jaudinasi ir pameta orientyrą, jie netenka pagrindo. Vaikai instinktyviai ieško galimybės atsiremti į teisingumą, tobulumą, jėgą, ir kai mato tėvų silpnumų negatyvą, jie netenka autoriteto, kuris juos apgintų. Vaikas glaudžiasi prie mamos ne tik todėl, kad tai pajaustų fiziškai, bet ir psichiškai, ir kai jaučia mamos negatyvumą, vaikas pasimeta, jaučia vienišumą. Štai iš kur kyla daugybė tragedijų. Vaikai jaučia tėvų stresus ir baimes, ir kenčia, nebejausdami pasitikėjimo.

... Visur turi vyrauti išmintis. Gali būti, kad tėvai būdami labai tamsios sąmonės ir aklai reikalaujantys paklusnumo, o jų vaikas reikalauja dvasinių dalykų, tada gresia katastrofa. Todėl nėra bendrų taisyklių. Reikia atsižvelgti į konkrečius atvejus. Tėvai turi pasverti savo elgesio pasekmes, bet tam jie turi turėti žinias.