Smurtas prieš moterį - ne vien šeimos problema

Pasauliniais duomenimis, smurtas prieš moteris yra tokia pat dažna mirties ir nedarbingumo priežastis, kaip ir vėžys, tik retai tai nurodoma oficialiai. Remiantis neoficialia nevyriausybinių organizacijų statistika, Lietuvoje smurtą patiria kas trečia moteris. Deja, tikrasis smurto prieš moteris mastas niekada nebus tiksliai žinomas, nors ir yra aišku, kad jis būdingas daugeliui šeimų. Tenka pripažinti, kad lietuviai šiai problemai kol kas yra abejingi.

Rengiant straipsnį šia tema teko įsitikinti, jog smurtą patiriančios moterys Šiauliuose realios pagalbos negauna. Kalbinta savanorė, kaip ir Moterų klubo pirmininkė, sakė, jog nukentėjusias moteris tegali išklausyti. Susitinka kur nors kavinukėje, nes patalpų neturi. Kenčiančioms nuo smurto padėdavusio moterų klubo "Hera" nebėra, jo įkūrėja gyvena kitame mieste, tad veikla nutraukta. Šiaulių vyskupijos centras padeda smurtą patiriantiems vaikams.

Smurtas šeimoje - visų mūsų reikalas

Anot Šiaulių universiteto Lyčių studijų centro vadovės dr. Virginijos Šidlauskienės, smurtas prieš moterį, kaip ir bet kurį kitą asmenį, yra socialinė problema, ne vien šeimos ar tik smurtą patiriančios moters reikalas. Tai galioja visai mūsų visuomenei, deja, visuomenės nuostatos keičiasi labai lėtai, todėl dažniausiai smerkiami ne smurtautojai, o aukos. Visuomenė psichologiškai persekioja aukas, o smurtautojas nepatiria jokio spaudimo. Aukos smerkimas yra pats lengviausias pasirinktas kelias. Tai tarsi pasimėgavimas, stipresniojo palaikymas, nes suteikti pagalbą smurtą patyrusiam asmeniui, suvaldyti smurtautoją bei jį pakeisti yra kur kas sunkiau. "Didžioji visuomenės dalis vis dar trokšta reginių, todėl kaltina silpnesnįjį, t. y. moterį, - sako centro vadovė. - Socializmas neišmokė mūsų gintis individualiai, visuomeninės organizacijos silpnos, geriau vakarėliai ar labdara, t. y. savęs paviešinimas kartą per metus, nes darbas su smurtautoju, smurtą patyrusia moterimi ir jos šeimos nariais yra itin sunkus bei sudėtingas, užimantis nemažą dalį laiko. Tai ne lakuoti nagučiai ir vakarinių suknelių šiugždesys."

Moterys kenčia tyliai

Smurtą patiriančios aukos kenčia tylėdamos, dauguma jų gėdijasi ieškoti pagalbos už šeimos ribų. Šiaulių policijos teigimu, į buitinius konfliktus pareigūnai per metus vyksta vidutiniškai 2 tūkst. kartų. Tai sudaro 10 proc. visų iškvietimų. Per devynis mėnesius pradėtas 15 bylų ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš moteris, 8 iš jų - dėl nesunkių sveikatos sutrikimų. Turint omenyje, kad tik nedidelė smurtą kenčiančių moterų dalis kreipiasi pagalbos į valdiškas įstaigas, galima įsivaizduoti, kokio masto ši problema. Skriaudžiamos moterys vengia ieškoti pagalbos, nes baiminasi nepalankios visuomenės nuomonės, bijo vienatvės, nenori įskaudinti artimųjų, mano, jog pasiskundusios sulauks dar didesnio smurto ir pan. Be to, vis dar manoma, jog pagalbos ieškojimas - silpnumo požymis. Toks požiūris yra labai klaidingas. Tereikia noro keisti savo gyvenimo kokybę.

Smurtas gimdo smurtą

Statistika rodo, jog smurto Lietuvoje ne mažėja. Mitas, jog moteris muša tik alkoholikai ar narkomanai. Iš tiesų smurtas prieš moterį šeimoje neturi konkrečių ribų: jis keroja tarp bemokslių ir išsilavinusių, jaunų ir pagyvenusių žmonių, skurdžiose ir turtingose šeimose, eilinių darbininkų ir elitinių valdžios atstovų sluoksniuose. Dauguma moterų smurtą kenčia dėl vaikų ir ekonominės priklausomybės nuo vyro. Deja, anot centro vadovės ponios Virginijos, vaikai dažniausiai įgyja smurto kultūros patirtį, kurią greitai pritaiko bendraudami su bendraamžiais, o vėliau ir su kitais visuomenės nariais ir, beje, paradoksas, su pačiais tėvais. Dažniausiai linkusios smurtauti socialinių sluoksnių priešingybės, t. y. pasiturinčių arba socialiai remtinų šeimų vaikai.

Lyčių studijų centro vadovė sako, jog dabar smurtas vyrauja ne tik šeimose, bet jo apstu visur - gatvėje, darbe, kur tau leidžiama "suprasti", jog esi nepageidaujamas, netgi viešajame transporte, kai autobuso vairuotojas užveria duris prieš pat nosį. Įsigali stipresniojo valia, galia bei jos demonstravimas, karjeros, pinigų, įtakos idealai ir siekiai, - pastebi centro vadovė, - tad siekiant galingojo statuso tampa smagu pajusti ir pasimėgauti, kad kažkas buvo primuštas, nuskriaustas ar kitaip pažemintas."

Vien paguodos neužtenka

Tam, kad būtų suteikta reikiama pagalba smurtą patyrusiai moteriai, anot ponios Virginijos, turi veikti profesionali kompleksinė paslaugų sistema. Visų pirma smurto atvejai turi būti fiksuojami. Čia itin svarbus visuomenės požiūris bei elgesys: smurto atvejai neturėtų būti toleruojami, o informuoti pareigūnai taip pat turėtų profesionaliai atlikti savo pareigas. Teikiant psichologinę pagalbą moterims ypač svarbu sustiprinti savąją savigarbą - jos turi suprasti, jog negalima taikytis su smurtautoju, nes vieną kartą pakelta ranka - tai signalas, kad leidai smurtautojui save skaudžiai žeisti. Lietuvoje vis dar tebeieškoma būdų, kaip suteikti bent laikiną pastogę nuo smurtautojo bėgančiai moteriai. Nėra sukurta ir teisinių priemonių, apsaugančių nuo smurtautojo kenčiančią moterį. "Tik nuoseklus ir ilgas darbas, pasikeitęs požiūris į silpnesnįjį, save palaikanti, o ne naikinanti visuomenė padėtų išspręsti smurtavimo prieš moterį problemą šeimoje", - tvirtina centro vadovė.