Maisto priedai (I)

Maisto pramonė ugdo naują vartotojų kartą. Kartą, kuriai nuo vaikystės būtų išugdytas „sintetinis" skonis. Skonis, kuris jai atrodytų natūralesnis už pačią natūraliausią kaime užaugintą daržovę, ar močiutės pagamintą sūrį...

Pagal kokius kriterijus renkamės maistą? Pagal skonį, kvapą išvaizdą... Retas iš mūsų susimąsto, kad skonio tendencijas reguliuoja maisto pramonė. Gal mums tik įteigiama, kas yra „skanu", kas „kvepia", o kas „gražu"?

Blogiausia, kad mes jau taip pripratę prie tų naujų skonių, jog net nebeskiriame, kas natūralu, o kas ne. Galų gale, natūralumas pasidarė nebeskanu... Aklai tikime reklamomis, spalvingomis etiketėmis, kurios šaukte šaukia „čia įdėta vitamino C", „daugiau kalcio", „su vitaminu D"... Nejaugi manome, kad tai mus išgelbės?

Susikuriame apgaulingą iliuziją, kad maitinamės sveikai, kad maisto pramonė tikrai pasirūpins mumis ir (ypač!) mūsų vaikais. Oi, kaip lengva mumis manipuliuoti...
Deja, maisto pramonė tikrai nesiekia išsaugoti mūsų sveikatos. Aišku, ir pražudys mus ne taip greitai - o iš lėto, per dvidešimt, o gal trisdešimt metų. O visus tuos metus gražiai pelnysis iš mūsų nežinojimo, o gal ir nenorėjimo žinoti.

Maistas pasidarė ne kas kita, o aukštųjų technologijų, inžinerijos kūrinys. Augalinė ir gyvulinė žaliava taip perdirbama, kad iš jos lieka bazinės maisto medžiagos - angliavandeniai, riebalai, baltymai, kurie modifikuojami, prie jų pridedama skonio stipriklių, pagalbinių medžiagų, sintetinių vitaminų (kurie ne tik neatstoja natūralių, bet dažnai ir kenkia), kitokių priedų. Ir štai - gautas kūrinys, atitinkantis šiuolaikinę skonio madą - tai, prie ko pratinami, ar jau pripratinti vartotojai.

Natūralių produktų parduotuvėse sunku rasti. O kam? Paprasčiausiai jie maisto perdirbimo kompanijoms per brangūs. Kam parduoti kilogramą mėsos, jei šiuolaikinių technologijų pagalba iš jo galima padaryti penkis? Ir juos pardavus gauti penkis kartus daugiau? Ir visą šį skirtumą sumokame mes, vartotojai, savo sveikata, taip pat valstybė - kuri, tarp kitko taip pat nelabai domisi šiomis problemomis - mūsų sveikatos apsaugos sistemai.

Juk E, sakysite, - tai Europos sąjungos leidžiami naudoti maisto priedai. Jie patikrinti ir žmogui nekenkia, bent jau tie, kurie leidžiami. Klystate. Pirma, šie chemikalai, jei ir buvo tikrinami, tai tik bandymuose su gyvūnais. Bet juk neįmanoma numatyti, kokias specifines pasekmes jie turės žmogaus organizme, kokia bus sąveika vartojant du - tris - dešimt skirtingų chemikalų. Antra, šios medžiagos yra visiškai svetimos mūsų organizmui. Trečia, pagalvokite, ar kas tyrė jų poveikį po ilgalaikio - dešimties, dvidešimties metų - laikotarpio.

Ką tuomet daryti? - paklausite. Viskas priklauso nuo jūsų asmeninio pasirinkimo. Juk už savo sveikatą atsakote jūs patys. Tik paskui nesistebėkite, kodėl taip padaugėjo vėžio, nutukimo, infarktų, insultų; kodėl vis daugiau vaikų išsigimsta. Ir ypač - kodėl vos ne kas antras žmogus yra kam nors alergiškas.

Taip pat skaitykite:

• Maisto priedai (II dalis)
• Maisto priedai (III dalis)
• Tapkite Facebook Sos03.lt grupės gerbėju.