Sparneliai ir lašiukai knarkimo negydo

Knarkimas gali drumsti ne tik aplinkinių nakties ramybę. Po šiais nemaloniais garsais kartais slepiasi rimtos ligos. Pakanka nedidelio chirurginio medikų įsikišimo, kad būtų išgelbėta paciento gyvybė ir grąžinta ramybė aplinkiniams.

Miegant sustoja kvėpavimas

Dauguma žmonių knarkuolių gretas papildo pervargę, išgėrę migdomųjų, padauginę alkoholio ar miegodami tam tikroje padėtyje. Tačiau be to, kad jie drumsčia kaimynų ramybę, daugiau bėdų nekyla.

Pasak Klaipėdos apskrities ligoninės Ausų-gerklės-nosies skyriaus otolaringologės Ingridos Anužytės, knarkimas ilgą laiką buvo tik pajuokų objektas. Tačiau kvėpavimo sutrikimai miegant sukelia daug problemų - padidėja sergamumas širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, autoavarijų tikimybė.

Medikams labiausiai neramu dėl žmonių, turinčių obstrukcinę miego apnėją - kai miegant daugiau kaip dešimčiai sekundžių sustoja kvėpavimas. Apnėjos kamuojamas žmogus per vieną miego valandą gali nustoti kvėpuoti net kelis šimtus kartų. Sunerimti verčia ne tik sutrikimo pasekmės, bet ir tai, kad liga nustatoma vos trečdaliui ja sergančių žmonių.

Apnėja diagnozuojama maždaug 5 proc. pasaulio gyventojų. Vyrus ji kamuoja šešis kartus dažniau nei moteris. Teigiama, kad šį sutrikimą lemia antsvoris, amžius (40-65 metai), menopauzė, anatominiai veido ir žandikaulių ypatumai.

Dėl apnėjos žmogui gali sutrikti širdies ritmas, padidėti kraujospūdis, ištikti miokardo infarktas, insultas, staigi ankstyva mirtis. Pasitaiko, kad apnėja sergantis žmogus tiesiog užsnūsta prie vairo, taip sukeldamas avariją, arba užmiega vidury pokalbio per susirinkimą.

Šis sutrikimas taip pat diagnozuojamas 2 proc. vaikų. Tad tėvai turėtų suklusti, kai miegodamas vaikas trumpam nustoja kvėpuoti. Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją.

Savigyda būna neefektyvi

Neapsikentę artimųjų priekaištų, kai kurie žmonės knarkimo problemą bando spręsti savarankiškai - vaistinėse įsigyja lašų, purškalų ar specialius sparnelius nosiai. Tačiau dažnam tenka nusivilti tokiomis priemonėmis.

Klaipėdos apskrities ligoninės Ausų-gerklės-nosies skyriaus specialistai sulaukia nemažai pacientų, besiskundžiančių, jog minėtos priemonės nepadėjo.

"Lašai, purškalai ar sparneliai negali išspręsti problemos ar pakeisti anatomijos", - tikino I.Anužytė.

Ausų-gerklės-nosies skyriaus vedėja Jūratė Diržauskienė antrino, kad žmonės išleidžia daug pinigų besigydydami patys, bet vėliau vis tiek ateina pas gydytoją.

I.Anužytė aiškino, kad specialūs kvėpavimą lengvinantys bei ant nosies klijuojami pleistrai, vadinamieji sparneliai, padeda, jei yra nosies vožtuvo nepakankamumas.

Žmogus šią patologiją gali nusistatyti pats - pirštu paspaudęs nosies galą. Jei kvėpavimas palengvėja, vadinasi, kalta vožtuvo patologija. Tačiau ją turinčių žmonių nėra daug.

Purškalai gerklei sutepa ryklę ir taip sumažina trintį. Tada greičiau užmingama, nes mažiau knarkiama. Bet purškalai negydo knarkimo ar obstrukcinės miego apnėjos.

J.Diržauskienė šmaikštavo, kad pats seniausias ir pigiausias knarkimo gydymo būdas - įsiūti lauko teniso kamuoliuką naktinių drabužių nugarinėje pusėje.

Šis vos porą litų kainuojantis metodas "gydo" tik pozicinį knarkimą, kai nemalonūs garsai sklinda miegant tam tikroje padėtyje. Įsiūtas kamuoliukas neleidžia apsiversti ant nugaros.

Gana skeptiškai medikės vertino ir kitas knarkimą neva gydančias priemones, kurias vaistinėje galima įsigyti be recepto. Pasak J.Diržauskienės, pirmiausia reikia išsiaiškinti knarkimo priežastį, kurią nustatyti gali tik specialistas.

Bėda išaiškinama nesunkiai

Kai knarkuolis kreipiasi į medikus, pirmiausia yra apklausiamas. Specialus "Epworth" klausimynas padeda įvertinti mieguistumą per dažniausiai pasitaikančias gyvenimo situacijas.

Gydytojai įvertina anatominę viršutinių kvėpavimo takų struktūrą, sąkandį, liežuvio padėtį. Prireikus atliekamas Miulerio tyrimas. Pasak I.Anužytės, auksinis standartas apnėjai nustatyti - poligrafija (miego tyrimas).

J.Diržauskienė teigė, kad Apskrities ligoninė knarkimą gydo pačiais naujausiais pasaulyje metodais. Tuo dar kartą gydytojos įsitikino per specializuotus knarkimo kursus užsienyje.

Paprastas knarkimas, arba pirmo laipsnio apnėja, gydoma elektrodu - radiodažnio abliacija, kai radiobangomis veikiamas minkštasis gomurys, liežuvio šaknis, apatinės nosies krauklės. Sukėlus terminius pokyčius, standėja audiniai.

Prieš metus pradėtas naudoti koabliacijos aparatas. Šaldyta plazma šalinamos tonzilės, adenoidai, įpjaunamas minkštasis gomurys. Yra specialūs elektrodai, kuriais galima standinti minkštąjį gomurį.

Naudojami ir specialūs mažyčiai gomurio implantai. Juos įšovus į gomurį, taip jis sustandinamas.

Ar po operacijų knarkimas išnyksta? Anot I.Anužytės, nė vienas gydytojas negali pažadėti, kad po šių procedūrų pacientas nebeknarks. Sėkmės tikimybė - 70-80 proc.

Obstrukcinės miego apnėjos požymiai:

• knarkimas
• kvėpavimo sustojimas miegant ir po to garsus įkvėpimas
• neramus miegas, pasikartojantys prabudimai
• susilpnėjęs lytinis potraukis
• nemiga
• dažnas šlapinimasis naktį
• atsikeliama skaudančia galva
• dieną vargina padidėjęs mieguistumas
• trinka dėmesys
• silpnėja atmintis
• neretai kamuoja depresija, rėmuo
• sumažėja darbingumas

Žmonės knarkia dėl:

įgimtų ir įgytų anatominių ypatumų: siauri viršutiniai kvėpavimo takai, didelis liežuvis, apatinio žandikaulio struktūra, nosies polipų, iškrypusios nosies pertvaros, padidėjusios nosies kriauklės;

funkcinių pakitimų, reguliuojančių kvėpavimo raumenų darbą, miego metu;

provokuojančių veiksnių: amžiaus (didėja audinių standumas), lyties, hormoninių pokyčių, genetinio polinkio, nutukimo, alkoholio ar raminamųjų medikamentų vartojimo.