Rūpintis sveikata – mūsų pačių pareiga

Tyrimais nustatyta, kad žmogaus sveikata 20 proc. priklauso nuo aplinkos, 20 proc. nuo paveldimumo, 10 proc. nuo medikų ir net 50 proc. nuo gyvensenos, t. y. nuo to, kiek žmogus pats rūpinasi, kad išsaugotų savo sveikatą. Negailestinga statistika rodo, kad širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra labiausiai paplitusios ir dažniausiai sukelia mirtį. Todėl net ir nesustabdomame švenčių, darbų bei kasdienybės maratone privalome prisiminti, kad ligos pasireiškimas dažnai priklauso nuo mūsų pačių rūpinimosi savimi. Apie tai, ar mokame saugoti bei vertinti savo sveikatą, kalbamės su Šiaulių apskrities ligoninės II kardiologijos skyriaus gydytoja kardiologe Nomeda Adomaitiene.

Oras ir sveikata

Daugiau kaip prieš pusantro šimto metų gamtininkas A. Humboltas, apibūdindamas klimatą, teigė, jog žmogų veikia ir dirgina visi atmosferos pokyčiai: oro temperatūra, drėgnumas, vėjas, slėgio pokyčiai, atmosferos švarumas bei jos užterštumas, net neįprastas dangaus skaidrumas ar jo aiškumas. Mokslininkai nustatė, jog svarbiausias veiksnys, lemiantis jautrumo orams stiprumą, yra žmogaus amžius, kurio įtaka jautrumui orams priklauso nuo konkrečių simptomų. Senyvo amžiaus žmonės, keičiantis orams, dažniau būna išglebę, užmaršūs, išsekę, nervingi, blogos nuotaikos, anksčiau nei įprastai pabunda rytą, jiems sutrinka širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Ne veltui patarlės byloja: "Seni kaulai nuspėja orus", "Žilas plaukas - pats geriausias barometras". Orai labiau veikia moteris, mergaites, mažus vaikus ir net kūdikius. Gydytoja sako, jog žmogui sunkiausia rudenį ir pavasarį. Rudenį ilgėja vakarai, už lango dažnai pliaupia lietus, krinta lapai, aplink purvina bei šalta - visa tai sąlygoja nuotaiką, o kartu ir sveikatą. Medikė prisipažįsta, jog jai pavasaris - sunkiausias metų laikas. Atgijusi gamta audringai veržiasi pirmyn, o žmogus nespėja kartu su kasdien vis akivaizdžiau matomu grožiu, todėl, anot kardiologės, tai dažnam iš mūsų kelia liūdesį. Tiesa, dalis mokslininkų teigia, jog tam, kuris nėra praradęs dvasinės ir fizinės pusiausvyros, joks oras nepakenks.

Linksmybės trikdo širdies ritmą

Orų permainos labiau sąlygoja sergančius lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, o per didelės linksmybės pavojingos net ir visiškai sveikam žmogui. Ypač daug pacientų, kuriem sutrikęs širdies ritmas ar pakilęs kraujospūdis, į ligoninę suplūsta po didžiųjų švenčių. Anot kardiologės, nieko keisto, kad prieš šventes skyrius ištuštėja - kiekvienas skuba jas sutikti su savo artimaisiais. Po šventinio laikotarpio, nesvarbu koks jis bebūtų - Kalėdos ar Velykos, darbo gerokai padaugėja. Ne tik gausus maisto bei alkoholio vartojimas, bet ir pats šventinis renginys žmogui sukelia emocinę įtampą, todėl kasmet po švenčių dažnam dėl sutrikusio širdies ritmo tenka prašytis medikų pagalbos. "Po švenčių skyrius būna pilnas. Pati širdis nekalta, tai - "švenčių širdis", - tvirtina gydytoja. - Kad sutriktų jos ritmas, nebūtina sirgti kokia nors organine širdies liga. Šventinės linksmybės dažnam neigiamai paveikia širdies ritmą, tačiau jį laiku atstačius žmogus toliau laimingai gyvena."

Ar verta rizikuoti, sprendžiame patys

Ne tik per šventes, bet ir darbymečio metu skyriuje sumažėja pacientų. "Turiu keletą pacientų, kurie iš paskutiniųjų stengiasi nudirbti svarbiausius jiems darbus ir tik paskui pradeda rūpintis savimi. - pasakoja gydytoja. - Nors žmogus pats supranta savo kritinę būklę, tačiau, padėjęs tris parašus medicininėje kortelėje, su krūva mano išrašytų vaistų, kuriuos pasižada reguliariai gerti, išskuba prie nebaigtų darbų. Eina, kol paeina. Suprantama, bulviakasis ar rugiapjūtė negali laukti, bet palydėdama pacientus iš kabineto jaučiuosi labai neramiai. Du mano pacientai namuose patyrė infarktą. Laimė, jog tai buvo lengva ligos forma. Laiku atliktos širdies kraujagyslių šuntavimo operacijos suteikė jiems galimybę džiaugtis gyvenimu ir dirbti mėgiamus darbus." Medikė sako, jog tokie atvejai, kai žmogus rizikuoja savo gyvybe, yra reti. Dažniausiai žmonės bijo taip elgtis, nes supranta, jog didžiąja dalimi sveikata priklauso tik nuo jų pačių, todėl ilgai nedelsdami skuba ieškoti pagalbos.

Vertinkite tai, kas svarbiausia - sveikatą

Kardiologė sako, jog širdies kraujagyslių šuntavimo operacija jai yra didelis stebuklas. Jeigu ją suspėjama atlikti laiku, galima drąsiai teigti, jog žmogui dar kartą padovanota gyvybė. Keista, kad net ir antrąkart gimę nemoka džiaugtis gyvenimu. Gydytoja mena pacientą, kuriam sėkmingai buvo atlikta širdies kraujagyslių šuntavimo operacija, tačiau iš jo, anot medikės, dvelkte dvelkė liūdesys. "Širdies echoskopijos tyrimo metu pacientui paaiškinau, jog jo širdelė nenukentėjusi, - pasakoja gydytoja, - tačiau žmogus neparodė jokio džiaugsmo. Vyriškis tik dar labiau nustebo, kai paklausiau, ar šeimos gydytojas neužduoda jam jokių namų darbų. Vienas jų - radus laisvesnę minutėlę pasiskaityti apie gyvenimo prasmę. Pokalbio metu žmonės pasako labai įdomių dalykų, galbūt tai yra smulkmenos, tačiau man jos labai svarbios. Perskaičiusi ligos istorijos išrašą sužinojau, kad žmogus vartoja vaistus, kurie yra labai brangūs ir nėra įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą. Išlydėdama iš kabineto daviau keletą patarimų. Susimąsčiau - ko dar jam trūksta? Atrodo, žmogus viską turi - verslą, pinigų, už kuriuos gali nusipirkti pačius geriausius vaistus, ir net sveikatą, bet nemoka tuo džiaugtis ir vertinti. Netrukus tas pats vyriškis grįžo nešinas glėbiu rožių, kurį įteikė man dėkodamas už patarimus, gautus echoskopijos tyrimo metu. Žinoma, tai itin džiugi akimirka. Tai, ką matau monitoriaus ekrane širdies echoskopijos tyrimo metu, visada nuodugniai ir labai paprastai paaiškinu žmonėms, tačiau, deja, būdami sveiki dažnai nė nesusimąstome, kokie nepaprastai laimingi mes esame."