Krūties vėžys – iššūkis, kurį galima įveikti

"Jums krūties vėžys" - ši diagnozė pasaulyje kasdien nuskamba kas tris minutes. Tai viena pagrindinių moterų iki 50 metų mirtingumo priežasčių. Sėkmingam gydymui itin svarbi ankstyva krūties vėžio diagnostika. "Ne kiekvienas mazgelis, susidaręs krūtyje, yra krūties vėžys, bet kiekvienas turi būti ištirtas", - sako Onkologinės klinikos Chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja chemoterapeutė Nijolė Šatkauskienė.

Dažniausia moterų onkologinė liga

Lietuvoje krūties vėžiu kasmet suserga apie 1200 moterų. Vien Šiaulių mieste kasmet išaiškinama apie 50-60 naujų krūties vėžio atvejų, dabar klinikoje gydoma apie 600 Šiaulių miesto moterų.

"Blogiausia tai, kad susirgusios krūties vėžiu moterys nejaučia jokių simptomų, neturi nusakomų bėdų, nejaučia skausmo, todėl metų metus nesikreipia į medikus, - sako gydytoja. - Vėžinės ląstelės gali įsiskverbti į kraujo apytakos arba limfos sistemą ir suformuoti naujus navikus daugelyje kūno sričių. Tai pati pavojingiausia vėžio savybė, kelianti daugiausia problemų ligoniams bei onkologams. Tuomet atsiranda skausmai, kurie ir atgina moteris pas mus. Pasiteiravus, kodėl delsė, pacientės teisinasi, jog bijojusios kreiptis į medikus, nes išgirsti diagnozę "krūties vėžys" nėra lengva."
Kuo anksčiau pastebėta liga ir laiku pradėtas gydymas suteikia daug daugiau vilčių, kad liga gali būti sėkmingai įveikta, kadangi krūties vėžys yra vienas lengviausiai gydomų žmogaus piktybinių navikų. Tai sritis, kur sparčiai kuriami nauji gydymo metodai, o anksčiau taikytieji yra nuolat peržiūrimi.

Žinojimas užkirstų kelią vėžiui

Nustatyta daug krūties vėžio rizikos veiksnių. Svarbus veiksnys - moters amžius. Anot medikės, kaskart liga pakerta vis jaunesnes moteris.

"Jei anksčiau stebėdavomės sulaukę 35-erių metų krūties vėžiu sergančios moters, tai dabar nebestebina 25 metų ar net jaunesnės pacientės. Tad jei jauna moteris skundžiasi, jog kažkas nutiko jos krūtims, nereikia numoti ranka manant, jog nieko rimto nenutiko, - pataria medikė. - Pagrindinis dalykas - savikontrolė, kuri reikalinga kas mėnesį. Kiekviena save gerbianti moteris turi pažinti savo krūtis. Savikontrolę siūloma pradėti atlikti nuo 20 metų amžiaus. Praėjus 9-10 dienų po mėnesinių išmuilintomis rankomis ant šlapių krūtų reikia bandyti apčiuopti sukietėjimus, sustandėjimus, pastebėti spenelio pakitimus. Kartais moterys sako, jog labai gerai išmaigė krūtis, bet nieko nepastebėjo. Krūtų jokiu būdu negalima maigyti ar kaip nors kitaip traumuoti. Atliekant savikontrolę, jas reikia švelniai spaudinėti."

Nustatyta, jog krūties vėžio tikimybė padidėja moterims, kurioms daug metų buvo per didelis estrogenų kiekis. Tai moterys, kurioms anksti prasidėjo mėnesinės arba vėlai menopauzė, kurios pirmą kartą pastojo būdamos vyresnės nei trisdešimties arba negimdė ar nemaitino krūtimi. Daugybė tyrimų patvirtino, kad šios moterys dažniau serga krūties vėžiu. Taip pat manoma, kad alkoholis suaktyvina estrogeną. Tyrimų rezultatai parodė, kad kuo daugiau vartojama alkoholio, tuo didesnė tikimybė susirgti krūties vėžiu.

Daugelį metų krūties vėžį buvo bandoma sieti su mitybos įpročiais ir rekomenduoti vienokį ar kitokį maistą, kuris sumažintų riziką ar net panaikintų tikimybę susirgti šia liga. Anot medikės, kol kas galutines išvadas daryti anksti. Nors karštos diskusijos apie mitybos faktorių įtaką vėžiui tebesitęsia, daugybė surinktos informacijos jau leidžia teigti, kad augalinė dieta krūties vėžio riziką šiek tiek sumažina.

Dažnai neįmanoma nustatyti, kodėl moteris susirgo krūties vėžiu. Tyrimai rodo, kad daugelis krūties vėžiu sergančių moterų nepriklauso nė vienai rizikos grupei, o tik sensta. Kita vertus, daugybė moterų, priklausančių padidintos rizikos grupėms, nesuserga.

Mamografija - patikimiausias diagnostikos metodas

Visose šalyse vykdomos nemokamos profilaktinio krūtų tikrinimo programos - atliekamos mamogramos, skirtos mažiems neužčiuopiamiems navikams diagnozuoti. Tai rentgenologinis tyrimas, kuris neatliekamas nėščioms moterims ir nėra tinkamas labai jaunoms moterims, kurių krūtų liaukinis audinys tankus, blogai praleidžia rentgeno spindulius. Dėl tos pačios priežasties mamografiją geriausia atlikti pirmą savaitę po menstruacijų. Prieš tyrimą rekomenduojama nesinaudoti dezodoruojančiomis priemonėmis - nesipurkšti, nesitepti pažastų, nes tai matoma mamogramose ir gali imituoti vėžiui būdingus pakitimus.

Mamografinio tyrimo metu krūtis lengvai suspaudžiama tarp plokštelių. Prispaudimas kontroliuojamas automatiškai. Radiacijos kiekis yra mažas ir neskatinantis navikų augimo. Nėra duomenų, kad krūties suspaudimas mamografinio tyrimo metu pakenktų krūties audiniams ar būtų priežastis vėžiui atsirasti. "Profilaktiškai atliekama mamografinė patikra gerokai sumažina mirštamumą nuo krūties vėžio. Jos dėka kasmet mažėja ir užleistų ligos formų. Dabar krūties vėžys dažniausiai diagnozuojamas pirmos ar antros ligos stadijos. Ankstyva diagnostika labai svarbi siekiant gerų gydymo rezultatų", - tvirtina gydytoja chemoterapeutė.

Biopsija patikslina diagnozę

Mamografijos tyrimo metu nustačius apvalų darinį krūtyje reikia patikslinti, ar jis piktybinis, todėl atliekama biopsija. Mažiausiai invazinis biopsijos metodas - punkcinė biopsija. Ši procedūra nesukelia diskomforto ar ilgai liekančių intervencijos pasekmių. Švirkštas su plona adata įduriamas tiesiai į auglį, kurį medikas apčiuopia rankomis arba ultragarsu, padedančiu aptikti įtartiną darinį ir nukreipti adatą tiesiai į jį. Nedidelis ląstelių kiekis per adatą įsiurbiamas į švirkštą.

Stulpelinė biopsija atliekama vietinio nuskausminimo sąlygomis per nedidelį pjūvį odoje. Specialia aštria stulpelinės biopsijos adata duriama tiesiai į sukietėjimo centrą, iš kurio paimamas audinio mėginio stulpelis. Po procedūros ant krūties gali atsirasti laikinų kraujosrūvų. Diskomfortas praeina per porą dienų.

Chirurginė biopsija - krūties naviko audinio šalinimas chirurginiu būdu naudojant bendrinę nejautrą. Pagrindinis šio metodo pranašumas - patologiniam tyrimui gaunamas pakankamas kiekis audinio mėginio - ne tik pats navikas, bet ir jį supantys audiniai.

Jei moteris yra 20-25 metų amžiaus, tai didelė tikimybė, kad mazgelis nėra piktybinis, tačiau jeigu moteris vyresnė nei 40 metų, gerybinių krūties ligų mažėja.

Biologinis gydymas - galimybė gyventi

Vienas naujausių ir, anot gydytojos, pažangiausių krūties vėžio gydymo metodų - biologinė arba taikinių terapija, kurios metu vaistu siekiama tiksliai paveikti vėžinėje ląstelėje esantį taikinį, nepaveikiant sveikųjų ląstelių. "Biologinė terapija, t. y. gydymas herceptinu, yra efektyviausia pagalba nuo krūties vėžio. Tyrimai rodo, jog taikant šį medikamentą pacienčių mirtingumą galima sumažinti net 40 proc., o ligos grįžimo tikimybę - 50 proc. Deja, ligonių kasos riboja itin brangiai kainuojančio herceptino skyrimą. Pirmos stadijos krūties vėžiui gydyti, kai jis progresuoja, šis medikamentas neskiriamas. Gydymas herceptinu valstybei kainuoja 10 tūkst. litų per mėnesį. Krūties vėžiui numalšinti mėnesio neužtenka - ligonė herceptiną turi vartoti metus. Dažniau šis biologinis preparatas skiriamas sergant trečios ar ketvirtos stadijos vėžiu", - pasakoja medikė.

HER2 - agresyvi ligos forma

Gydytojai ilgai spėliojo, kodėl vienos moterys, būdamos tokio pat amžiaus ir sergančios tokios pat stadijos krūties vėžiu, sveiksta, o kitos - ne. Paslaptis atskleista tuomet, kai tyrimų metu paaiškėjo, jog vienoje iš chromosomų yra vadinamasis HER2 genas, esantis kiekvieno žmogaus organizme ir reguliuojantis ląstelių dauginimąsi bei dalijimąsi. Jis veikia kaip antena, priimanti augimo signalus iš išorės. Dėl iki šiol neaiškių priežasčių suaktyvėjus šiam onkogenui, ląstelės ima dalytis nežabotai greitai ir suformuoja auglius, kurie krauju ir limfa ima plisti po organizmą, sėdami metastazes. Toks krūties vėžys vadinamas HER2 teigiamu. 25-30 proc. nustatytų krūties vėžio atvejų yra HER2 teigiami. Moderni biologinė terapija ypač efektyvi gydant HER2 teigiamą krūties vėžį - kliniškai patvirtinta, kad HER2 suaktyvėjimą slopinanti biologinė terapija 50 proc. pagerina gydymo rezultatus.