Kova su vėžiu – peiliais be ašmenų

Kauno klinikose pradėtas taikyti naujas pažangus ir labai efektyvus onkologinių ligonių gydymo metodas - radiochirurgija. Vienas pirmųjų pacientų - vienuolikos metų berniukas.

Vaikui auglys ataugo

Jie buvo ne mažiau skaudesni už vėl išgirstą tą pačią diagnozę: Laurynui piktybinis auglys galvoje ataugo. Dabar jis dar didesnis nei buvo prieš šešerius metus. Tuomet berniuką operavo. Dabar auglys pernelyg didelis, jo diametras - daugiau nei trys centimetrai. Tačiau apie tai Laurynui nei mama, nei močiutė nieko nesako.

Berniukui vienuolika. Jis supranta, kad serga, juolab kad iki šiol jo galvoje yra šuntas besikaupiantiems skysčiams ištekėti. Kitaip, sako jo senelė I.Bogušienė, išsivystytų sunki liga - vandenė.

Dabar Laurynas gydomas Lietuvoje nauju onkologijos metodu - radiochirurgija, arba, medikų terminais kalbant, stereotaksine radioterapija. Tai daug subtilesnis, sudėtingesnių technologijų, nei naudoti iki šiol, spindulinės terapijos metodas. Aukštos energijos fotoninių spindulių pluoštai nukreipiami į tiksliai išmatuotą ir apibrėžtą naviką, jį sunaikinant ir nepažeidžiant nė milimetro sveikų greta esančių audinių. Metodas taikomas, kai navikas yra anatomiškai sudėtingose, chirurgijai ar įprastinei spindulinei terapijai neprieinamose vietose. Dažniausia - galvos srityje.

Susirgo staiga ir netikėtai

Pirmąkart Laurynas susirgo, kai jam buvo penkeri. Gimė ir augo sveikas, buvo stiprus. Ir dabar gatvėje, o ne Kauno klinikose berniuką sutikę nepagalvotume, kad jis - sunkus ligonis. Guvios vaikiškai smalsios akys, atviras draugiškas žvilgsnis. Paklaustas, kaip jaučiasi, atsako, kad gerai. Taip atsako ir po procedūros, nors ant galvos uždėtas rėmas, imobilizavęs veidą ir smakrą, nuspaudė kaktą iki raudonio, jau kelios dienos dingęs apetitas.

„Tuomet pirmąkart išgirsta žinia apie auglį mums buvo tokia netikėta, lyg būtų trenkęs perkūnas iš giedro dangaus. Kai dėl mirkčiojimo ir kažkaip netaisyklingai krypstančios galvelės buvau nuvedusi Lauryną pas šeimos gydytoją, atliko daug tyrimų, bet nieko blogo nerado", - prisimena senelė, pas kurią, gyvenančią Kretingoje, augo Laurynas, nes mama buvo studentė.

Po poros mėnesių vieną sekmadienį Laurynui staiga pakilo temperatūra iki 40 laipsnių, suparalyžiavo visą dešinę kūno pusę. Berniukas vėmė, akys tarsi iššoko iš kaktos.

„Greitoji nuvežė Lauryną į Kretingos ligoninę, iš ten pervežė į Klaipėdos vaikų ligoninės Reanimacijos skyrių. Kompiuterinė tomografija parodė auglį galvos smegenyse. Tuomet Lauryną atvežė į Kauną", - pasakoja nuo berniuko nesitraukianti I.Bogušienė.

Vaikščioti mokėsi iš naujo

Kauno klinikose Laurynui buvo atlikta galvos operacija, pašalintas pusantro centimetro diametro auglys. Jis buvo piktybinis. Operuotą vietą švitino. Nuslinko plaukai, berniukas nieko nevalgė, jį nuolat pykino.

I.Bogušienė pasakoja, kad vaikas labai nusilpo, jį teko nešioti ant rankų kaip kūdikį. Net ir vaikščioti Laurynui teko mokytis iš naujo.

Dabar iš I.Bogušienės akių pabyra ašaros, kai vaikaitis paliekamas procedūrai už storų trijų metrų pločio sienų. Jos tokios storos todėl, kad į patalpas, kur sėdi darbuotojai, nepersismelktų spinduliuotė. Kad jos vėl reikia Laurynui, paaiškėjo atlikus eilinį profilaktinį tyrimą. „Kai paskutinį kartą Lauryno galva buvo peršviesta prieš metus, jokio auglio nebuvo. Vaikas ėjo į mokyklą, gyvendamas pas mamą Vilniuje, lankė baseiną, daugybę būrelių", - priblokšta naujos žinios tyliai pasakoja I.Bogušienė.

Svarbu - tiksli kryptis

Lauryno sveikata visąlaik buvo sekama Kaune. Po operacijos jis Kauno klinikose praleido metus. Dabar čia - trečia savaitė. Gydytojų konsiliumas svarstė, kokį gydymą ataugusiam augliui taikyti.

Pasirinkus radiochirurgiją ilgai trunka pasirengimo šiam gydymo metodui laikotarpis. „Metodo esmė - tiksliai apskaičiuoti darinį, nesvarbu, piktybinis jis ar gerybinis, ir sukoncentruoti į jį radiacijos dozę. Kuo ji didesnė, tuo geriau", - labai sudėtingą metodą paprastais žodžiais pristato Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos klinikos Spindulinės terapijos skyriaus vadovas gydytojas Laimonas Jaruševičius.

Tiksliai sufokusuoti daugybė radiacijos pluoštelių, nukreiptų į naviką, jį naikina, tarsi išpjauna beašmeniu peiliu. Tokia galimybė atsirado modifikavus linijinį greitintuvą. Prie jo primontuota papildoma įranga. Ją Klinikos įsigijo pernai. Taip sukurta ir parengta eksploatuoti radiochirurgijos - stereotaksinės radioterapijos sistema. Pirmosios procedūros atliktos šiemet. Jos taikomos tik Kauno klinikose.

Pažeidimai keltų pavojų

Kaune yra keturi linijiniai greitintuvai. Tai brangūs, modernūs radioterapijos aparatai. Be jų - daugybė aparatūros ne tik augliui diagnozuoti, bet ir pasirengti jam naikinti.

„Pirmiausia atliekami tyrimai kompiuterinio tomografo, magnetinio rezonanso aparatūra. Gauti vaizdai suderinami, apdorojami", - aiškina gydytojas L.Jaruševičius. Specialios kompiuterinės sistemos skirtos gydymui modeliuoti ir įvertinti.

„Kai nusprendžiama, kad jau viskas idealiai sureguliuota, visi komandos nariai sudeda elektroninius parašus", - reziumuoja Onkologijos klinikos medicinos fizikas Antanas Vaitkus.

Tokių profesijų darbuotojų reikia sudėtingai medicinos aparatūrai valdyti.

Gydymo derinimo ir reguliavimo procesas yra individualus kiekvienam ligoniui, jis trunka apie savaitę. Tikslumas būtinas todėl, kad bet koks auglys yra apsuptas daugybės audinių, jautrių struktūrų. Jas reikia išsaugoti.

Apšvitinti sveiki audiniai atsikuria, bet tik iki tam tikros ribos. Gali būti dar blogiau. Pavyzdžiui, pažeidus smegenų centrą, kuris atsakingas už kalbą, žmogus nebekalbės. Apšvitinus akis gali būti pažeistas lęšiukas. Smegenų kamieno pažeidimas būtų pražūtingas žmogui. Todėl tikslumas ir saugumas - labai svarbūs gydymo plano parametrai.

Ligonis paliekamas vienas

Kabinete, pilname kompiuterių ir monitorių, sėdi medicinos fizikas ir dvi radiologijos technologės. Pereiname kelių metrų ilgio koridorių ir patenkame į patalpą, kur stovi linijinis greitintuvas. Čia atliekamos radiochirurgijos procedūros.

Laurynas nei medikų, nei aparatūros nebeišsigąsta. Procedūrų kabinete jis gulasi ant specialios kušetės, prie kurios pritvirtintas stereotaksinis rėmas. Ant Lauryno galvos uždedama kaukė-skafandras, kuris tvirtai fiksuoja berniuko galvą.

Pagal parengtą planą darbuotojų komanda nustato aparatūros parametrus, atlieka tikslumo testus. Raudonos lazerių linijos atsispindi ant ligonio veido, galvos. Viską sureguliavę darbuotojai grįžta į savo kabinetą. Čia papildomai atlieka kontrolines paciento galvos nuotraukas.

Viskas gerai. Paspaudžiami reikalingi mygtukai, ir gydymo procedūra prasideda. Iš švitinimo bloko sklinda aukštos energijos spinduliai, juos seka kontrolės blokai. Linijinis greitintuvas sukasi, monitorių ekranuose keičiasi vaizdas. Ligonis stebimas monitoriuose.

Procedūra trunka vos kelias minutes. Gal penkias. Moterys nuskuba pas pacientą išvaduoti jį iš imobilizatoriaus.

„Esu išbandęs šią kaukę, norėjau patirti, kaip jaučiasi pacientai", - gydytojas L.Jaruševičius pripažįsta, kad būsena, kai galva sukaustyta skafandro, nėra iš maloniųjų.

Radiologijos technologė Laima Miliuvienė į klausimą, ar ilgai teko mokytis valdyti šią aparatūrą ir jos atliekamas procedūras, atsako, kad specializacija trunka mažiausiai dvejus metus. Gydytojas L.Jaruševičius teigia esąs laimingas, kad išsipildė sena jo svajonė savo pacientams taikyti būtent tokį gydymą.

Kai su Laurynu išeiname iš radiochirurgijos kabineto, koridoriuje šios procedūros jau laukia dar keli žmonės. Vienu linijiniu greitintuvu per darbo dieną atliekama 40-50 procedūrų. Onkologinės ligos, taip pat ir galvos smegenų vėžys, dažnos. Ligonių amžius labai įvairus.

Radiochirurgija:

• Didelė vienkartinė radiacijos dozė.
• Mažas apšvitinamas tūris.
• Dažniausiai kieta fiksacija.
• Stereotaksinė taikinio lokalizacija.
• Stereotaksinė radioterapija.
• Dozės dalijimas - frakcionavimas.
• Mažesni apribojimai apšvitinamam tūriui.
• Fiksacija termoplastinėmis kaukėmis.
• Stereotaksinė taikinio lokalizacija arba vaizdais valdoma radioterapija.
• Radiobiologinių efektų išnaudojimas.
• Spinduliuotės pluoštai, naudojami mažam taikiniui sunaikinti.