Ekologiška dešra sveikatos nepataisys

Yra teigiančių, kad vartotojai tikrai neprašaus, jei pirks ne ekologišką dešrą, o šviežią paprastą mėsą. Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas pats neperka ekologiško maisto, tačiau pasisako už tokią ekologiją, kai leidžiama naudoti tam tikrus pesticidus ir maisto priedus.

Maistą reikia rinktis protingai

„Tai skaniai su šeimyna pavakarieniausime, - džiaugėsi ponia Janina, brukdama į maišelį juodos duonos ketvirtį, nusipirktą ekologiškame turgelyje. - Trūksta dar gabalėlio dešros." Ši moteris nėra dažna tokių turgelių viešnia. „Ekologiškas maistas yra tikras, be jokios „chemijos". Kaimiškas. Gaila, kad tokie produktai brangiau kainuoja. Bet retsykiais galima pasilepinti", - šypsojosi ji.

Mitybos specialistas A.Kranauskas ekologiško maisto labai vertingu nelaiko. „Aš tokių produktų niekada neperku ir nematau prasmės tai daryti. Maistą reikia rinktis galvojant, ar jis iš esmės sveikas. Pavyzdžiui, daržovės yra sveikas maistas, o kiaulienoje yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, skatinančių aterosklerozę, todėl ji nepalanki sveikatai", - sakė jis.

Mitybos specialistas įsitikinęs, kad sveikata suvalgius ekologiškų produktų negerėja. Anot jo, pirkėjas niekada neprašaus pirkdamas tiesiog šviežią mėsą, žuvį, daržoves. „Ir pinigų sutaupysite, ir sveikiau maitinsitės", - patarė mitybos specialistas.

Su priedais. Kodėl gi ne?

A.Kranauskas nėra ekologijos priešininkas. Jis pasisako už racionalią ir gerokai švelnesnę jos formą - gamtą tausojantį ūkininkavimą. „Yra dvi ekologinio ūkininkavimo sistemos: konservatyvi ekologinė ir gamtą tausojanti. Pastaruosiuose ūkiuose leidžiama naudoti nepavojingas chemines medžiagas. Pavyzdžiui, greitai suyrančius ketvirtos kartos pesticidus.

Jų skilimo produktai - anglies dvideginis ir vanduo. Ekologiškas maistas gali būti su priedais, žymimais raide E. Juk ilgame jų sąraše yra ir labai naudingų, pavyzdžiui, vitaminai C, B, karotenas. Kaip žinia, konservatyviame ekologiniame ūkyje jokia chemija ir priedai neleidžiami", - sakė jis.

Krypsta nuo savo esmės

Ekologija vis tolsta nuo savo esmės. „Dabar tai neracionali ir netgi fanatiška kova su chemija", - teigė mitybos specialistas. Ekologijos sąvoka atsirado pokariu, kai imta kovoti su tada gamintais labai pavojingais ir ilgai neyrančiais pesticidais, teršiančiais aplinką ir sukėliančiais sunkias ligas.

A.Kranauskas supranta, kodėl ekologiškų produktų turgeliai tokie populiarūs. Ir tai jis laiko geru ženklu - žmonės susirūpino savo mityba. „Jie nori sveikesnio maisto, jiems atsibodo parduotuvėse prekiaujama produkcija, gaminama naudojant įvairius skonio, kvapo iliuziją sudarančius cheminius priedus. Tokių produktų mitybinė vertė paprastai būna menka", - kalbėjo jis.

Ekologiška duona su pelėsiais

Auginti javus be pesticidų pavojinga. Štai įrodymas: ekologiniame ūkyje užauginti javai apauga piktžolėmis, nes jų negalima naikinti jokiais pesticidais. Pasak A.Kranausko, tai nėra gerai.

„Grūdai turi būti grūdai, ne piktžolių sėklos. Javų augintojai man sakė, kad Lietuvoje be pesticidų neįmanoma užauginti javų be pelėsių. Mat jiems palankus drėgnas klimatas. Vadinasi, ekologinio ūkio grūdai gali būti užkrėsti pelėsiais, išskiriančiais kancerogeninius mikotoksinus. Rašiau disertaciją ta tema, dariau eksperimentus su gyvūnėliais. Tyrinėjau, kaip mikotoksinai sukelia vėžį", - pasakojo A.Kranauskas.

Pašnekovas mano, kad turgeliai, kuriuose prekiaujama ekologiška produkcija, užsienyje labiau kontroliuojami nei Lietuvoje. Tuo jis įsitikino važinėdamas po užsienio ekologinius ūkius. „Sakykim, inspektorius mato, kad javai nepriaugę piktžolių. Ūkininkas tikina, kad tai ekologinis ūkis. Niekas netiki. Inspektoriai daro tyrimus, ieško pesticidų likučių ir randa", - sakė jis.