Kontracepcija paauglystėje

Paauglių lytiniai santykiai - opus klausimas. Visuomenė linkusi užsimerkti, šią problemą ignoruoti, tėvai taip pat galvoja, kad jų vaikų tai neliečia. Turbūt svarbiausias šios problemos sprendimo aspektas - tai švietimas. Turi įsitraukti visa visuomenė, idealu būtų steigti jaunimui palankias organizacijas, kuriose paaugliai gautų nemokamas ir konfidencialias konsultacijas. Jei jau paauglių sekso išvengti neįmanoma, reikia bent pasistengti išvengti jo pasekmių - nėštumo ir lytiškai plintančių ligų.

Paaugliams tinka daugelis kontracepcijos priemonių, bet reikėtų įvertinti socialinius, kultūrinius ir aplinkos veiksnius, amžių, lytinio gyvenimo įpročius (lytinių santykių dažnį, partnerių skaičių), galimo neplanuoto nėštumo, lytiškai plintančių ligų (LPL) riziką, medicinines kontraindikacijas.

• Susilaikymas yra saugiausias ir veiksmingiausias būdas išvengti LPL ir neplanuoto nėštumo. Idealu, jei lytiniai santykiai pradedami sulaukus visiškos socialinės brandos, kai žmogus visiškai atsakingas už savo veiksmus ir galimas pasekmes.
• Prezervatyvai, jei naudojami teisingai ir per kiekvienus lytinius santykius, yra labiausiai rekomenduojamas paauglių kontracepcijos metodas. Jie apsaugo nuo daugelio LPL, yra pakankamai efektyvi apsauga nuo nepageidaujamo nėštumo ir, tinkamai parinkti, nėra žalingi sveikatai. Trūkumai: reikalauja įgudimo, partnerio motyvacijos.
• Hormoninė kontracepcija (sudėtinės kontraceptinės tabletės, kontraceptinis pleistras, kontraceptinis žiedas): pakankamai efektyvu, jei taikoma tinkamai, tačiau lytiškai plintančiomis ligomis paauglės ir jų partneriai serga dažniau nei kitų amžiaus grupių žmonės, nes jų santykiai neilgalaikiai, partneriai nepastovūs. Paauglėms kartu su hormoniniais kontraceptikais reikėtų naudoti barjerinius kontracepcijos metodus. Privalumai: mėnesinės pasidaro mažiau gausios ir skausmingos, reguliarios, sumažėja PMS simptomai, spuoguotumas ir plaukuotumas. Sumažėja mažojo dubens uždegimo, negimdinio nėštumo, kiaušidžių vėžio rizika. Trūkumai: reikia tiksliai laikytis vartojimo nurodymų, galimi šalutiniai reiškiniai (pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, krūtų tempimas, neciklinis kraujavimas), neapsaugo nuo LPL. Būtina atkreipti dėmesį ne tik į paauglės ligas, bet ir į polinkį šeimoje sirgti tromboembolinėmis venų ligomis, širdies, kraujagyslių ligomis, rūkymą, židininę migreną, nutukimą, hipertenziją ir bet kurios lokalizacijos piktybinio naviko tikimybę. Be to, pradėjus vartoti hormoninę kontracepciją anksti, ilgėja jos vartojimo trukmė, o vartojant ilgiau nei 5 metus, didėja tikimybė susirgti krūties, kepenų vėžiu, rūkančioms moterims – didėja miokardo infarkto, insulto tikimybė. Paauglei, vartojančiai hormoninę kontracepciją, rekomenduojama akušerio ginekologo konsultacija kartą per metus.
• Progesterono tabletės yra mažiau veiksmingos nei sudėtinė hormoninė kontracepcija, gali sukelti protarpinius kraujavimus, todėl nelabai tinka paauglėms. Tačiau jos rekomenduojamos paauglėms žindymo metu.
• Skubi kontracepcija neturėtų būti nuolatinis kontracepcijos metodas, nes sukelia nemažai šalutinių reiškinių, tačiau galima ją vartoti po atsitiktinių nesaugių lytinių santykių ar plyšus prezervatyvui taip pat po išprievartavimo.
• Poodiniai implantai tinka toms paauglėms, kurioms reikia ilgalaikės kontracepcijos ir kurioms sunku gerti tabletes tinkamai ir nuolat, ypač tinka paauglėms su psichine negalia.
• Švirkščiamieji progestageno kontraceptikai paauglėms netinkami, nes mažina estrogenų kiekį, dėl to mažėja kaulų tankis. Galimi menstruacinio ciklo sutrikimai, gausūs kraujavimai, gali padidėti svoris, odos spuoguotumas, nutraukus vartojimą, vaisingumas sugrįžta tik po tam tikro laiko.
• Gimdos spiralė netinka paauglėms, jei jos turi daug lytinių partnerių, nes didėja rizika sirgti LPL, taip pat didėja mažojo dubens uždegimo ir su juo susijusio nevaisingumo tikimybė. Spiralė tinka gimdžiusioms paauglėms, kurioms reikia ilgalaikės apsaugos ir kai maža LPL rizika.
• Spermicidai nėra pakankamai efektyvi kontracepcijos priemonė, tačiau vartojami su barjerinėmis kontracepcijos priemonėmis (prezervatyvais), padidina pastarųjų veiksmingumą. Trūkumai: gali dirginti makšties gleivinę, o per pažeidimus infekcija patenka lengviau.
• Natūralūs šeimos planavimo metodai netinkami, nes paauglės menstruacinis ciklas dažnai nereguliarus ir sunku nustatyti ovuliacijos laiką.
• Makšties plovimas - ne kontracepcijos būdas! Spermatozoidai į gimdą patenka per pusę minutės. Be to, tai yra papildomas rizikos veiksnys, didinantis infekcijos ir negimdinio nėštumo riziką.
• Makštinė diafragma, gimdos kaklelio gaubtuvėlis, kempinė: jų naudojimas reikalauja didelės motyvacijos ir įgūdžių, specialaus konsultavimo. Be to, apsauga nėra pakankama.
• Nutrauktas lytinis aktas: nepakankamai efektyvus, nes spermatozoidų gali būti sekrete, išsiskiriančiame prieš orgazmą.

Pagrindinis principas renkantis kontracepciją vis dėlto išlieka. Pirmiausia reikia savęs paklausti: „ar tikrai būsima nauda atsvers galimą žalą?". Apskritai, idealu būtų patiems paaugliams prisiimti atsakomybę ir vadovautis šiuo principu prieš pradedant lytinį gyvenimą.

Taip pat skaitykite:

• Paauglių nėštumas
• Sveikas naujagimis
• Kaip keičiasi organizmas nėštumo metu - tai normalu