Daugėja TV realybės šou aukų

Psichiatrai pastebi, jog XXI amžiuje vis daugiau žmonių patiria sutrikimą, kuris pasireiškia įsivaizdavimu, kad jų gyvenimas yra per televiziją transliuojamas realybės šou.

Savęs demonstravimas, situacija, kai žmogus išgarsėja akimirksniu, interneto socialiniai tinklai, pavyzdžiui „Facebook", ir ypač namudinių video įrašų tinklapis „YouTube" veikia jautresnius žmones, ir kai kurie ima įsivaizduoti, kad jų gyvenimą stebi visas pasaulis, teigia tyrinėtojai.
Niujorko Bellevue psichiatrijos ligoninės gydytojas Joelas Goldas ir Monrealio McGill universiteto profesorius Ianas Goldas jau du metus tyrinėja taip vadinamą Trumeno sindromą.

Šis sutrikimas pavadintas pagal 1998-ųjų filmą „Trumeno šou", kuriame vaidino aktorius Jimas Carey. Filmo pagrindinis herojus, pats to nežinodamas, gyvena realybės šou, kurį stebi visas pasaulis.

Iš šalies žiūrint ši būsena gali atrodyti gana komiška. Tyrimuose aprašomas atvejis, kai šį sutrikimą patiriantis vyras įsiveržė į JAV vadovybės pastatą, reikalaudamas, jog šou, kuriame jis prieš savo valią dalyvauja, būtų nutrauktas. Tačiau iš tiesų tokią paranoją sunku gydyti, nes ligoniai niekuo nepasitiki, manydami, jog viskas aplinkui yra netikra, o psichiatrai taip pat yra aktoriai, atliekantys tam tikrus vaidmenis šiame realybės šou, aiškina Joelas Goldas.

Psichiatras prisimeną neseną atvejį iš darbo praktikos, kai į jį kreipėsi tėvas, nes jo dukra nuolat galvojo apie savižudybę, manydama, kad tai yra vienintelis būdas ištrūkti iš šou.

Britanijos „Journal of Psychiatry" rugpjūčio mėnesio numeryje buvo aprašomas Trumeno sindromą išgyvenantis pacientas - 26 metų paštininkas, įsivaizdavęs, kad pasaulis yra nerealus, o jis yra kažkokio filmo herojus.
Nuo Trumeno sindromo kenčiantys pacientai yra įsitikinę, kad jų draugai ir šeimos nariai taip pat nėra tikri, tik realybės šou aktoriai.

Broliai Goldai pažymi, jog šiais laikais Trumeno sindromas pasireiškia vis ryškiau, nes iliuzinė erdvė visuomenėje plečiasi.

„Mes nesakome, jog šis psichikos sutrikimas yra naujas reiškinys. Nereikia manyti, jog nesant „YouTube", nebūtų ir tokio pobūdžio paranojos, tačiau atsiradus internetui įvyko lūžis. Kad išgarsėtum nebereikia turėti įgūdžių ar gabumų, užtenka padaryti kažką kvailo, neįprasto. Daugeliui žmonių tai gali atrodyti patrauklu, tačiau turintiems polinkį į šią paranojos rūšį, pasikeitusi situacija kelia įtampą", - sako J. Goldas.

Gydytojas pažymi, jog Trumeno sindromą išgyvenantys žmonės nėra linkę į narcisizmą ir nesiekia akimirksniu išgarsėti, greičiau atvirkščiai - jie nori likti nematomi, nepastebimi.

Tuo tarpu realybės šou ir internetas nutrina ribas tarp savo ir svetimo, o pašaliniai žmonės tarsi įsiveržia į asmeninę erdvę. Dėl šios priežasties paslėptų bendravimo problemų turintys žmonės patiria psichologinį diskomfortą, sako I. Goldas.

Mokslininkai mano, jog kultūra ir technologijos gali įtakoti klaidingus įsivaizdavimus, suteikti jiems tam tikrą kontekstą, o realybės šou sustiprina paranojiškų žmonių įsitikinimą, jog jų išgyvenimai turi realų pagrindą.