Sveikatą ėda nesusikalbėjimas

Kartais vizitas pas gydytoją tampa didelių pastangų reikalaujančiu iššūkiu. Po kryžiaus žygių pas gydytojus patekę pacientai lieka nusivylę valdiškomis sveikatos priežiūros įstaigomis - žmonės nepatenkinti mediko bendravimu ir teikiamomis paslaugomis.

Didžiausios Panevėžio mieste gydymo įstaigos - apskrities ligoninės ir Konsultacijų poliklinikos lokalaus medicininio audito vadovas Algirdas Žemaitaitis tvirtina, kad kuo geriau žmogus žino savo teises, tuo labiau linkęs pamiršti pareigas. Valstybinėms įstaigoms, stokojančioms darbuotojų, sunku konkuruoti su privačiomis klinikomis, apsupančiomis klientą dėmesiu. Valdiškose įstaigose dirbantiems gydytojams, slaugytojams būti atidesniems neleidžia milžiniški darbo krūviai.

Išsiaiškinti korektiškai nepavyko

Prieš devynerius metus Giedrius Butavičius patyrė traumą, iki krūtinės jo kūnas paralyžiuotas. Prieš aštuonerius metus gautas vežimėlis sulūžo, jau trečia savaitė Giedrius važinėja kitu. Šį jam išdavė prieš metus, tačiau vaikinas vežimėliu nesinaudojo. Dabar, Giedriui priaugus šiek tiek svorio, jis tapo per ankštas. Tačiau problema ne vien dėl patogumo. Vežimėlis pavojingas sveikatai - ranktūriai remiasi į paralyžiuotą kūno dalį, nuo trinties gali atsirasti pragulų. Jos neįgaliesiems dažnokai tampa mirties priežastimi.

Vežimėlį reikia pakeisti į didesnį, tačiau dėl to vaikinas į Panevėžį važiuos jau ketvirtą kartą. Pirmieji trys vizitai nedavė jokių rezultatų.

„Nežino gydytoja, ką daryti, kaip elgtis su neįgaliaisiais", - nusivylęs pacientų aptarnavimu rajono poliklinikoje vaikinas. Jau devintus metus neįgalus esantis Giedrius žino, kad keičiant vežimėlį būtina ligonį išmatuoti. „Aš gydytojai taip ir pasakiau. O ji - kaip aš tave matuosiu, tiek metų dirbu, niekam nereikėjo, tau vienam prisireikė. Kas tu toks būsi? - pasakojo savo vargus dėl didesnio vežimėlio G.Butavičius. - Nuvažiavau į Globos ir rūpybos skyrių. Jie sako - kam mums atvežei tuos popierius, jie blogi. Siuntinėja iš vieno galo į kitą. Mums per mėnesį skiria 32 Lt transporto išlaidoms, negi už tiek į Panevėžį kasdien privažinėsi? Reik samdyt, kad kas nors nuvežtų."

Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos reabilitologė Regina Uleckienė tikina, kad išraše turi būti nurodytas tik vežimėlio tipas ir kuriam laikui ši techninė pagalba neįgaliajam skiriama.

„Niekaip negalime išsiaiškinti, atrodo kažkoks stebuklas. Juk išmatuoti jį turi Techninės pagalbos centro specialistai, o visi dokumentai jam jau atiduoti", - neįžvelgė problemos su „Sekunde" kalbanti reabilitologė.

Techninės pagalbos neįgaliesiems centro Panevėžio skyriaus vedėja Dalia Tamulienė patvirtino, kad neįgaliųjų gydytojai matuoti neprivalo.

„Jei jau tokia situacija, mes galime atvažiuoti į vietą ir išmatuoti. Gydytojų pareiga - išduoti formą, joje aprašyta paciento sveikatos būklė. Būtų gerai, kad medikai pateiktų ir optometrinius matmenis. Pasakytume ačiū, bet įstatymiškai jiems tai nepriklauso. Be to, būna, kad gydytojai suklysta, mes patiksliname", - paaiškino vedėja. Ji teigė, kad dabar kokių vežimėlių, kokių reikia Giedriui, yra dešimt. Tačiau jų plotis, dydis, sėdynės ar kiti parametrai neįgaliajam gali netikti, tuomet centras kai ką pataiso ar tinkamesnio vežimėlio ieško kituose skyriuose. Tačiau bet kuriuo atveju suteikti pagalbą siekiama kuo skubiau.

Teisė rinktis - teorinė

Marijai Ch., senyvo amžiaus panevėžietei, jau senokai pasivaikščiojimai neteikia malonumo. Ji kelerius metus kenčia dėl sudilusių klubų ir kelių sąnarių. Visai neseniai moteris baigė procedūrų ciklą, už jį sumokėjo pati. Tačiau pensininkės sveikata tik šiek tiek pagerėjo. Šeimos gydytoja jai pasiūlė valstybės finansuojamas procedūras. Iš kelių ambulatoriniam gydymui siūlomų vietų Marija Ch. pasirinko Panevėžio apskrities ligoninę.

„Čia patogiau, yra kas vežioja, nereikia laipioti laiptais, viskas viename pastate, visos durys iš eilės. O pas mus poliklinikoje vyksta remontai, procedūros skirtinguose aukštuose, įėjimas iš kitos pusės", - argumentuoja savo pasirinkimą moteris. Kelialapį reikia užregistruoti toje gydymo įstaigoje, kurioje pacientas ketina gydytis. Pirmą kartą tai padaryti nepavyko - iš Reabilitacijos skyriaus nusiųsta į gydyklą, kur vyksta procedūros, Marija Ch. nieko nepešė.

„Nuėjau prie kabineto, pasibeldžiau, man atidarė duris, bet į vidų neleido. Pasakiau, kad noriu užregistruoti kelialapį. Man atvėrusi duris moteris atsisuko į prie stalo sėdinčiąją ir sušuko: „Daktare, priimsit?!" Tačiau medikė pasiūlė ateiti rytoj iki dvylikos. Antradienio rytą ateinu, buvo be penkiolikos dešimt. Durys užrakintos. Galų gale atsirado medikė, bet kelialapio neužregistravo, nusiuntė mane vėl į ketvirtą aukštą, pas gydytoją Vaitkevičienę. Ji man pasakė, kad registracijos laikas baigėsi", - tvirtino panevėžietė.

Marija Ch. aiškino, kad dar prieš dešimtą valandą laukė apačioje, tuomet gydytoja garsiai pasvarstė, ką čia dabar padarius, negi vėl reikės leistis į gydyklą. Paėmusi iš pacientės dokumentus, medikė pasiūlė reabilitaciją atlikti Nemuno poliklinikoje.

„Pas mus nėra vietų, jums ana poliklinika prie pat namų, galite tenai ir reabilituotis", - pasakė pensininkei gydytoja Vaitkevičienė. Skyriaus vedėjas pakartojo tą patį: pas mus nėra vietų", - tikino ligonė.

„Įdomu sužinoti, kodėl taip kategoriškai atsisakė ir nepriėmė. Juk motina nereikalavo priimti tuoj pat, gal yra eilė, gal galima palaukti? Mes naudojamės teise rinktis, mums ten patogiau. Ar neviršija gydytojai savo įgaliojimų, skirstydami: tam duosiu, tam neduosiu?" - svarstė Marijos Ch. dukra.

Šiemet neberegistruoja

Konsultacijų poliklinikoje iki naujų metų patikrinti vaiko akių nebegalima, nes pas vaikų okulistus nebėra vietų. Tai išgirdo Vitalija Joana Žirgulienė, trimetės globėja. Pasak jos, pažymą apie mergaitės sveikatą privalu pristatyti darželiui. Be to, mažylę planuoja pasiimti Švedijoje dirbantys tėvai. „Visi tėveliai darželyje tuo pačiu skundžiasi. Registratūroje mūsų neregistruoja, šiais metais jau nebėra vietų. Nuėjau pas gydytojus, o kabinete - nė vieno vaiko. Aišku, jiems geriau pasėdėti, o ne dirbti. Nesidžiaugia gydytojai savo darbu. Jei darbo nemėgsti, tai prastai jį ir atlieki. Tu gražiai kalbi, o jie ant tavęs rėkia. Veterinarai su gyvuliukais maloniau apsieina", - pamąstymais dalijasi Medos Markevičiūtės laikinoji globėja.

Gydytoja atsisakė priimti mergaitę, nors eilėje nei prie jos, nei prie kito okulisto kabineto nelaukė nė vienas vaikas. V.J.Žirgulienei kreipusis į vyriausiąjį gydytoją, atsirado viltis, kad šiemet mergaitė vis dėlto bus okulisto apžiūrėta.

Tik kovodama dėl vaiko apžiūros V.J.Žirgulienė sužinojo, kad registruotis įmanoma ir internetu. Gauti laisvą vietą galima tuomet, kai anksčiau užsiregistravusieji jos atsisako. Moteris tikino, kad tokia galimybė jai labai priimtina: namie ji įsivedusi internetą, galėjo bent jau bandyti „medžioti" laisvą taloną. Medos globėja įsitikinusi, kad panašaus pobūdžio informacija turėtų būti prieinamesnė.

Skundžiasi psichikos ligoniai

Tiek žodinius, tiek rašytinius skundus nagrinėja sveikatos apsaugos įstaigų auditoriai. Rajono poliklinikos Lokalaus medicininio audito grupės vadovė Lina Želvienė informavo, kad daugelio metų vidutinis metinis skundų skaičius neviršija dviejų. Dažnai būna, kad per metus sulaukiama tik vieno skundo ar jų nebūna visai. „Tiriami visi - ir žodiniai, ir raštu pateikti skundai. Yra patvirtinta procedūra: numatyta, per kiek laiko turi būti išnagrinėtas skundas, iki kada turi būti atsakyta jo autoriui. Šiais metais turėjome vieną skundą, jį tyrė Valstybinė medicininio audito inspekcija. Skundas nepasitvirtino, jis buvo parašytas psichikos ligonio", - tvirtino auditorė.

Ji paaiškino: pasaulinė statistika rodo, kad 75 proc. visų skundų būna parašyti sutrikusios psichikos žmonių. Tačiau L.Želvienė įsitikinusi, kad ir tokius pacientus privalu gerbti, jų skundus tirti, nes žmonės turi teisę savo nuomonę išreikšti.

Audito grupės vadovė teigė, kad kasmet daromi tyrimai rodo teigiamą rajono poliklinikos pacientų požiūrį į šią gydymo įstaigą. Didžioji dalis patenkinta teikiamomis paslaugomis ir aptarnavimo kokybe. Be to, dauguma rajono poliklinikos pacientų nurodo, kad talonus pas gydytojus gauna jiems tinkamu laiku.

Šaukštas deguto

Panevėžio apskrities ligoninės Lokalaus medicininio audito grupės vadovas Algirdas Žemaitaitis teigia, kad nepasitenkinimą oficialiai pareiškę žmonės - tai lyg lašas jūroje, palyginti su visų paslaugomis besinaudojančių žmonių skaičiumi.

Per tris šių metų ketvirčius vietoje tirta keturiolika atvejų, Valstybinė medicininio audito inspekcija šiais metais buvo atvažiavusi dešimt kartų. Valstybinei inspekcijai tenka aiškintis ir dešimtmečio senumo įvykius, iš dešimties tik du pareiškėjai nepatenkinti gydymo kokybe šiais metais. Visi kiti, matydami žiniasklaidoje vanojamus medikus, prisiminė senas žaizdas ir sumanė su medicininio audito išvadomis žingsniuoti į teismus, tikėdamiesi prisiteisti kompensacijas.

Tačiau keturiolika gautų skundų rodo, nepatenkintųjų nėra daug. Juk yra per 27 tūkstančius stacionaro pacientų ir daugiau kaip 193 tūkstančiai Konsultacijų poliklinikos klientų. O visi inspekcijos tirti skundai sulaukė vienodo galutinio sprendimo: paslauga atlikta kokybiškai, tiesiog netinkamai pildoma dokumentacija. Už tokias išvadas gydytojams skiriamos pastabos ar papeikimai, o pacientui jokia kompensacija nepriklauso. Beje, A.Žemaitaitis siūlo nepamiršti ir padėkų žurnalų, jie pildomi kiekviename skyriuje. Dėkingi pacientai padėjusiems gydytojams prirašo ir eilių.

Gydytojai kalti dėl visko

Pasak Lokalaus medicininio audito grupės vadovo, informacijos ir dėmesio trūkumas - viena dažniausių priežasčių nepasitenkinimui.

„Ligonių - po šimtą šešiasdešimt per dieną. O reikalavimai medikams vis didėja. Juk jie taip pat žmonės", - supratingumo iš kai kurių pacientų pasigenda A.Žemaitatis. Jis tikino, kad žmonės gydytojus laiko visagaliais: ne visada net po tinkamų procedūrų sveikata pagerėja, o pacientai dėl to linkę kaltinti medikus.

Daug nepasitenkinimo sukelia atsisakymas guldyti ligonius, atėjusius į Priėmimo skyrių. „Sprendimas lėtinėmis ligomis sergančius ligonius guldyti planingai dažnai sukelia keiksmažodžių laviną", - nepasitenkinimo priežastis aiškino auditorius.

Į ligoninę paguldyti pacientai tikisi visapusiškų sveikatos tyrimų. Gydomi dėl širdies ligų, jie nori, kad būtų tikrinama susilpnėjusi jų klausa ar prasta rega. Tačiau galimybę pacientą tirti visapusiškai riboja lėšos ir laiko stoka. Mat apmokami tik konkrečiai ligai, dėl kurios žmogus guldomas į ligoninę, gydyti reikalingi tyrimai ir gydytojų darbas. Dažnai pacientus supykdo ir medikų nenoras skirti brangiai kainuojančių tyrimų, kurie padėjo kaimynui ar šiaip, paciento nuomone, yra reikalingi. Magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimų būtinybę nusprendžia konsiliumas, jo sprendimai pacientus tenkina ne visada.

Gydytojų darbas vertinamas trimis lygmenimis: juos tikrina auditas, komisija ir etikos kontrolieriai. A. Žemaitaitis Etikos komisijos veiksmingumu neabejoja. Nė vienas ligoninės darbuotojas nenori atsidurti kolegų dėmesio centre dėl netinkamo elgesio su pacientais ar tos pačios profesijos atstovais.