Naujausi straipsniai
Studentas gydytojui...Studentas gydytojui:
Vaistų paieška
|
Spąstai sergantiesiems vėžiu
2008, Lapkritis 17 - 09:39
Apsišaukėliai gelbėtojai sunkiems ligoniams stebuklingus vaistus siūlo ir ligoninėse, ir jų namuose. Kas nežino liaudies išminties, kad skęstantysis ir už šiaudo griebiasi. Gal todėl šiais laikais yra tiek daug „gydančiųjų" vėžį netradiciniais būdais bei vaistais. Ir visiems tokiems užtenka veiklos sočiai gyventi. Na ir kas, kad netrukus jų gydytam žmogui trinkteli karsto dangtis. Juk visada galima pasiteisinti, kad per vėlai ligonis kreipėsi, kažką ne taip darė, ar kad viskas būtų buvę gerai, jei ligonis būtų vien juo pasitikėjęs. Eina vienas po kito Kelmiškė mokytoja V.V., keletą metų kovojanti su gimdos vėžiu, sako, kad ją bene labiausiai šokiravo įvairiausio plauko šarlatanų akiplėšiškumas.„Kol gulėjau onkologinėje ligoninėje Šiauliuose, nebuvo nė dienos, kad kas nors neužsuktų į palatą ir nesiūlytų savo vaistų ar paslaugų. Eidavo jie tiesiog vienas po kito. Reikėjo pamatyti, kaip tuos žmogelius mulkindavo. Net mums, palatos kaimynėms, būdavo akivaizdu, kad mūsų likimo sesė tuoj užges, o šie jai begėdiškai brukdavo brangiai kainuojančius „vaistus" kaip paskutinę viltį. Aš į juos nekreipdavau dėmesio ir tik iš tolo stebėdavau jų „daktaravimą", tačiau rasdavo būdų ir prie manęs prieiti. Sužinojau, kad esu užkeikta ir prakeikta, „karmines" skolas moku ir pan., Palatoje atsiradęs šarlatanas dėdavosi esąs kone paties Dievo siųstas gelbėtojas. Reikia daug vidinių jėgų, kad tokių žmogėnų paslaugų atsisakytumei." Ligonius atakuoja ir namie Garbaus amžiaus šiluviškė (Raseinių r.) Uršulė ją išgelbėti galinčio „visagalio" sulaukė namuose, praėjus porai savaičių po Kauno klinikose atliktų švitinimo procedūrų. Atvykėlis, kuriam galėjo būti apie 50 metų, senolę ramino, kad ši gali net visai išgyti, jei tik juo pasikliaus. Jis rodė didesnius ir mažesnius vaistų buteliukus: vienus gerti reikia savaitę rytais ir vakarais, paskui juos keisi kitais, po mėnesio - trečiais. Ir kiekvienas butelaitis solidžiai kainavo. Ir nėra čia ko piktintis, nes ne bet ką, o patį vėžį gydo. Gelbėtojos sulaukė ir namo numirti parvežta tytuvėniškė (Kelmės r.) D.V. Jos namiškiai, norėdami ligonei suteikti dar bent kiek vilties, nupirko 180 litų kainuojantį buteliuką vaistų, nuo kurių po savaitės turėjo pasidaryti geriau. Bet D.V. numirė po penkių dienų. Vėliau velionės artimieji prisipažino, kad jie nieko kito ir nesitikėjo, bet ligonės akivaizdoje neišdrįso pasielgti kitaip. Jurbarko stebukladaris klesti Šiluvos gyventoja U.P., sužinojusi kad serga vėžiu, skubino savo artimuosius lėkti į Jurbarką ir surasti netoli šio miesto, kažkur į Girdžių pusę, gyvenantį žolininką, kuris gamina vaistus nuo vėžio. Ukrainiečių kilmės žolininkas gydymo paslaptis neva iš savo proprosenelių perėmė, kurie žinojo, kaip vėžį gydyti. Ligonės namiškiams ieškant nurodyto asmens, vietos gyventojai leipo juokais: girdi, apie to „daktaro" prosenelius nieko pasakyti negali, nes jie likę Ukrainoje, bet kad jis pats tik vairuotoju visą amžių dirbo, tai visi žino. O kai darbo neteko, ir ėmėsi gydyti. Pirmiausia pasirūpino reklaminiu straipsniu spaudoje, pasigyrė savo gebėjimais ir kilmingais genais, o paskui jau atsirado ir naivuolių, tiesiančių ranką skustuvo ašmenų link. Už butelaitį kažkokio skysčio neviltin puolę žmonės net 250 litų nepagailėdavo. Kam reikia slapukės raudonosios šaknies? Vyresniosios kartos žmonės dar nepamiršo prieš kurį laiką garbintos panacėjos - mumijo. Šiandien vietoj jos sergantiems vėžiu siūloma raudonoji šaknis. Kaip tikina platintojai, raudonoji šaknis auga uolėtose ir sunkiai prieinamose vietose Altajaus krašte ir tik po vieną augalą, tad rasti ją esą nepaprastai sunku. Tačiau ir suradęs dar negali laimikiu džiaugtis, nes šaknis slepiasi uolų įtrūkimuose, yra iki dviejų metrų ilgio, ją būtina iškasti nenutraukus, antraip praras gydomąsias savybes. Už tai ji ir yra tokia brangi. Diagnozuoja ir gydo specialistai be diplomų Vienas šeimos gydytojas šių eilučių autorei sakė, kad liūdniausia yra tai, jog šarlatanai jau ir diagnozuoti, tirti imasi. Jam kelios moterys jau atnešė tokių „tyrimų": „Akivaizdu, kad tai iš kompiuterio ištraukti skirtingų ligų pažeistų organų piešinukai. Bandau savo pacientes įtikinti, kad jų rankose - melas. Sakau, norit, aš be jokio tyrimo tokį pat piešinuką atspausdinsiu? Netiki, nes jos Šiauliuose pas „profesorių" buvo. Klausiu, kur ta gydymo įstaiga ir kokia „profesoriaus" pavardė, nesako. Sunku patikėti, kad tai XXI amžiuje vyksta." Net laikraščiai mirga skelbimais, kviečiančiais gydytis pas vieną ar kitą specialistą netradicinės medicinos būdais. Su gydytoja konsultante iš Lat vijos, kuri per akių rainelės taškus nustato vidaus organų ligas, jų priežastis ir sudaro sveikatinimo prog ramą bei gydo natūraliais Tibeto preparatais, yra tekę susidurti ir VL, kai po pažinties su šia „daktare" laikraščio skaitytojai ėmė šauktis pagalbos. „Jei būčiau ja ilgiau pasikliovusi, ko gero, jau ir Dievui dūšelę būčiau pridavusi, nes „daktarytė" man paskyrė vaistų, tiesiog pražūtingų mano ligai. Aš sergu tulžies akmenlige, o ji man liepė gerti ricinos su konjaku 2 val. nakties. Su žibintuvėliu pablizginusi į akis nustatė begales ligų", - pasakojo Z.Š. iš Pagryžuvio (Kelmės r.). Dar nustatė, kad moters organizmas privisęs parazitų. „Supuvęs" pasirodė esąs ir moters vyras. Tačiau, gydytoja guodė, kad reikalai nėra beviltiški, nes ji turi stebuklingų maisto papildų už 250 litų. Pradžiai tiek, o po poros savaičių bus naujas gydymo posūkis. Taip gydant ligonis bauginimas baisiausiomis ligomis. Žmonės, išgirdę apie mirtinas savo ligas, apie pinigus nebegalvoja ir skuba pirkti tai, ką tik pasiūlo, nes rytoj gali būti per vėlu. Apsimetėliai nukamuoja „Tie šarlatanai ėda žmogų ne mažiau nei pati liga, kad ir sunkiausia. Jie it šliužai apninka ligos ir panikos apimtą žmogų. Aš save priskiriu prie stiprių žmonių. Žinau, kad gyvensiu tiek, kiek Dievulis leis. Visgi nusipirkau porą stik lainiukų stebuklus darančių vaistų. Bet jie ir tebestovi lentynėlėje. Ir vėžininkų panacėjos maudos turiu. Tik jos vaistinėje pirkau. Tų nuodų taip pat neišdrįsau gerti. Juk ir taip organizmas po chemoterapijos yra apnuodytas. Bet matau, kaip elgiasi mano likimo žmonės, kaip juos kamuoja tie apsimetėliai, ir man darosi baisu", - kalbėjo jau keletą metų su sunkia liga besigrumianti jauna tytuvėniškė (Kelmės r.) R.V. Jos mintį Kauno klinikų palatoje tęsė Marytė iš Marijampolės rajono: „Tikriausiai yra žolių, stabdančių vėžį, lengvinančių savijautą. Bet tikri žolininkai specialistai nesiveržia į palatas ir nesiūlo jokių marmalų. Jie žino žoleles, jas prašomi parodo, antai Jadvyga Balvočiūtė net jų ekspoziciją padariusi, kad galėtum pats visko prisirinkti, ir už didelius pinigus jų nebruka. Taip ir atskirsi specialistą nuo apgaviko." Specialisto komentaras Mindaugas Būta, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas
|
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
Skelbti naują komentarą