Pažeidimų mokyklose vis dar gausu

2008 m. rugsėjo-spalio mėn. buvo atlikta Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė ir įvertinta bendrojo lavinimo mokyklų atitiktis Lietuvos higienos normos HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" reikalavimams. Iš viso patikrintos 1202 mokyklos ir atskirose patalpose esantys jų skyriai, t. y. apie 80 proc. visų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų.

Mokyklos aplinka ne visada saugi

Tikrinimo metu nustatyta, kad 501 mokykla (41 proc.) veikia neturėdama leidimo-higienos paso. Daugiausiai tokių mokyklų yra Vilniaus apskrityje. Šie mokslo metai 87-iose (7 proc.) mokyklose buvo pradėti neužbaigus remonto ir kitų pasirengimo mokslo metams darbų. Vilniaus apskrityje laiku nepasirengta naujiems mokslo metams 17-oje, Kauno apskrityje 15-oje, Šiaulių apskrityje 14-oje, Telšių apskrityje 11-oje tikrintų mokyklų. Pasak Jurgitos Suraučienės, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Saugos kontrolės skyriaus vedėjos, pagrindinė vėluojančių remonto darbų blogybė - kad neužtikrinama saugi moksleivių ugdymo aplinka.

Apie trečdalio tikrintų mokyklų teritorija nėra įteisinta teisės aktų nustatyta tvarka. Vilniaus apskrityje tokių mokymo įstaigų yra 79 (40 proc.), Utenos apskrityje - 46 (43 proc.), Kauno apskrityje - 40 (24 proc.), Tauragės apskrityje - 38 (42 proc.), Telšių apskrityje - 42 (38 proc.). Nors higienos norma nustato, kad draudžiama mažinti veikiančių mokyklų sklypų dydžius, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus mokyklų sklypų teritorijos ribų, formuojami nauji sklypai ir taip atsiranda galimybė juos sumažinti.

„Kitas itin dažnas pažeidimas - neaptverta mokyklos teritorija, - sako Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos atstovė. - Vadovaujantis higienos norma, siekiant mažinti vaikų traumatizmą, užtikrinti saugias sąlygas mokiniams mokykloje, teritorija turi būti aptverta tvora arba gyvatvore. Šio reikalavimo nesilaikoma net 791 (65 proc.) tikrintoje mokykloje. Nors šis higienos normos reikalavimas galioja jau daugiau nei dešimt metų, tačiau mokyklų vadovai ir steigėjai taip ir nesuskumba jo įgyvendinti vis motyvuodami lėšų stygiumi."

Ugdymo proceso higienos paisoma ne visur

99-iose (8 proc.) patikrintose mokyklose mokinių skaičius viršija projektinius skaičiavimus. Tai pagrindinė pamaininio mokymo priežastis. Tokių mokyklų Vilniaus apskrityje yra 30, Kauno apskrityje - 20, Tauragės apskrityje - 12. 38-iose (3 proc.) patikrintose mokyklose mokiniai antroje pamainoje mokosi ilgiau kaip vienerius metus. Taip pažeidžiami sveikatos saugos reikalavimai, nustatyti higienos normoje.

Ne visose mokyklose laikomasi ir mokymo krūvio normų. Per dieną moksleivio krūvis negali būti didesnis nei 7 pamokos. 7 pamokų krūvis per dieną yra viršijamas 66 (5 proc.) šalies mokyklose. Šis pažeidimas nustatytas 15-oje Kauno, 15-oje Šiaulių, 10-yje Vilniaus apskričių mokyklose.

Kūno kultūros padėtis prastoka

Nors kūno kultūra ir fizinis moksleivių parengimas yra reikšminga viso ugdymo proceso dalis, tačiau toli gražu ne visur tam skiriamas reikiamas dėmesys. Kūno kultūros ir sporto įstatyme bei higienos normoje yra nustatyta, kad yra privalomos ne mažiau kaip 3 valandos per savaitę kūno kultūros pamokų. Deja, net 662-iejose (55 proc.) tikrintose mokyklose šių nuostatų nesilaikoma. Graži išimtis - Tauragės apskritis, nes tik 2-iejose (2 proc.) mokyklose kūno kultūros pratybos organizuojamos mažiau nei 3 kartus per savaitę.

Didelėje dalyje mokyklų vaikams sportuoti nėra sudarytos tinkamos sąlygos. 17 proc. mokyklų neįrengti sporto aikštynai. 345-iose (28 proc.) tikrintose mokyklose nėra sporto salių. Taigi šaltuoju metų laiku beveik trečdalyje mokyklų nėra sąlygų vesti fizinio lavinimo pamokų. Sporto salių neturi 53 (27 proc.) Vilniaus, 49 (37 proc.) Marijampolės, 38 (36 proc.) Utenos, 37 (34 proc.) Telšių, 37 (22 proc.) Kauno, po 35 (20 proc. ir 38 proc.) Šiaulių ir Tauragės apskričių mokyklas.

Beveik pusėje tikrintų mokyklų prie sporto salių persirengimo kambarių neveikia dušai ir tualetai. Atskirų persirengimo kambarių mergaitėms ir berniukams nėra 456-iose (37 proc.) tikrintose mokyklose. Daugiausiai tokių mokyklų yra Marijampolės, Šiaulių, Utenos ir Telšių apskrityse.

Mokyklos gavo pastabų dėl nepritaikytų baldų

„Labai svarbu, kad mokymo aplinka - baldai, jų išdėstymas, apšvietimas - būtų pritaikyta prie augančio žmogaus poreikių, - tvirtina p. Jurgita Suraučienė. - Šiuo atžvilgiu mokyklos labai nevienodos. Štai visose patikrintose Utenos apskrities mokyklose naudojami mokykliniai baldai. Panaši gera situacija yra Telšių ir Tauragės mokyklose. Tačiau šis higienos normos pažeidimas nustatytas 30 (18 proc.) Kauno apskrities, 19 (9 proc.) Vilniaus, 8 (12 proc.) Alytaus ir 9 (6 proc.) Marijampolės apskrities mokyklose." Tikrinimo metu taip pat nustatyta, kad 274 (22 proc.) mokyklose mokiniai sėdi savo ūgio neatitinkančiuose suoluose.

Visoje šalyje yra nepatenkinama kompiuterizuotų mokymo vietų įranga. Net 703-ijose (58 proc.) tikrintose mokyklose kompiuterizuotų mokymo vietų stalo ir kėdės konstrukcija neužtikrina mokiniui patogios kūno padėties bei ergonominių reikalavimų. Šis higienos normos pažeidimas nustatytas 117 (72 proc.) Kauno, 97 (57 proc.) Šiaulių, 83 (42 proc.) Vilniaus, 74 (70 proc.) Utenos ir 72 (55 proc.) Marijampolės apskrities mokyklose.

Mokymo ir ugdymo patalpų apšvietimas neatitiko nustatytų reikalavimų 461 (38 proc.) mokykloje. Daugiausiai tokių pažeidimų Vilniaus apskrities - 95 (48 proc.), Kauno apskrities - 83 (51 proc.), Šiaulių apskrities - 78 (46 proc.) mokyklose.

Iš viso 142 (11 proc.) tikrintose mokyklose nustatyta, kad ne visi sanitariniai įrenginiai veikia ir yra techniškai tvarkingi. 157 (13 proc.) mokyklose yra įrengti lauko tualetai. Tokių mokyklų Marijampolės apskrityje yra 27 (20 proc.), Vilniaus ir Šiaulių apskrityse po 24 (12 ir 24 proc.), Tauragės apskrityje 17 (18 proc.), Utenos apskrityje 13 (12 proc.), Panevėžio apskrityje 10 (15 proc.).

Pirmosios pagalbos rinkinių sveikatos kabinetuose nebuvo 155 (13 proc.) mokyklose. Jų neturėjo 45 Šiaulių apskrities, 28 Marijampolės apskrities, 27 Kauno apskrities mokyklos.

Judriojo radijo ryšio bazinės stotys yra pastatytos ant 41 mokyklos pastatų stogų - 14 Klaipėdos apskrityje, po 6 Vilniaus ir Marijampolės apskrityse, po 4 Alytaus ir Telšių apskrityse.

Tikrinimo metu išaiškintas gana didelis mokyklų skaičius (35 proc.), kurių mokiniai iki rugsėjo 15 d. nepateikė informacijos apie profilaktinio sveikatos tikrinimo rezultatus. Daugiausiai tokių mokyklų rasta Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apskrityse. 94-ių (7 proc.) patikrintų mokyklų darbuotojai dirbo nepasitikrinę sveikatos.

Nustatę higienos normų pažeidimų ir dėl jų kaltą asmenį, visuomenės sveikatos centrai apskrityse privalo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir atsakingiems asmenims skirti administracinę nuobaudą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 42 straipsnį.