Operacija išpildė gimtadienio norą – girdėti draugų linkėjimus

"Mes tikėjome, kad Lukas girdės", - įvykusiu stebuklu neatsidžiaugė berniuko mama Jolanta Skerutienė.

Operacija vyko sklandžiai

Praėjusiais metais birželį Lukui buvo konstatuotas ketvirtas kurtumo laipsnis.
Tąkart susiėmę už galvų medikai bandė ieškoti priežasčių, dėl ko jokiais sveikatos sutrikimais nesiskundęs berniukas per kelis mėnesius nustojo girdėti. Nelaukiant, kol situacija dar labiau pablogės, mažajam ligoniukui buvo pasiūlyta išeitis: klausos aparatą pakeisti kochleariniu implantu. Metų pabaigoje, gruodžio 19 d., Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) Lukui buvo atlikta operacija. Dešimties medikų komanda prie jo ausies darbavosi šiek tiek daugiau nei valandą. Per tiek laiko berniuko galvoje atsirado kochlearinis implantas (KI).

"Pabudęs po operacijos sūnus išsigando, kad liko be dešinės ausies. Ją slėpė stori medicininiai tvarsčiai", - mobiliajame telefone rodydama sūnaus nuotrauką, šypsojosi berniuko mama. Pasak jos, Lukas gijo labai sparčiai. Medikai tikino, esą iš visų atliktų operacijų ši - viena sėkmingiausių. Praėjus penkioms dienoms po operacijos berniukui iš žaizdos buvo išimti siūlai, o po mėnesio virš dešinės ausies atsirado procesorius - mažas aparatas kalbai atpažinti.

"Nepamiršiu akimirkos, kai iš tylos sūnus perėjo į garsų pasaulį - jis nesiliaudamas kalbėjo tam, kad girdėtų savo paties balsą. Ir dabar tarška tiek, kad retsykiais net pavargstame", - nusišypsojo J. Skerutienė.

Vakare pabučiuoja aparatą

Praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams, operaciją primena tik nedidelis 2 cm skersmens pjūvis už dešinės ausies. Jį, kaip ir po oda paslėptą magnetą, dengia vešlūs berniuko plaukai. Rudos spalvos viršutinis procesorius - taip pat sunkiai matomas. "Aš visada sakiau, kad Lukas - ne ligonis. Jis yra sveikas vaikas", - pabrėžė mama.

Visgi J.Skerutienė pripažįsta, kad jos sūnui tenka daugiau rūpesčių nei kitiems bendraamžiams. Kiekvieną vakarą prieš guldamas į lovą Lukas iš ausies išima viršutinį implanto procesorių ir rūpestingai apžiūrėjęs deda jį į specialų džiovintuvą. "Prieš tai dar pabučiuoja", - susigraudinusi tarė mama.
Lukas žino, kad sportuojant arba maudantis procesoriaus jo ausyje negali būti. Implantas riboja pirmoko sėdėjimo prie kompiuterio ir televizoriaus laiką. Luko spintoje nebeliko sintetinių drabužių, kurie esant vėsesniam orui greit įsielektrina. "Parduotuvėse, oro uoste negalime eiti pro elektroninius vartelius. Turime specialias korteles, kurios darbuotojus įspėja apie Luko negalią", - pasakojo moteris.

Gegužės pabaigoje Lukui oro uoste teks pasinaudoti šia kortele, nes jis kartu su tėvais skris pas draugus į Angliją. "Dar reikia išsiaiškinti, ar kylant lėktuvui nereikės išjungti procesoriaus", - svarstė J. Skerutienė.

Dingo kalbos defektas

Pirmą kartą su Luku "Kauno dienos" žurnalistai susitiko praėjusių metų rudenį. Tada berniukas buvo nedrąsus, tarsi piktas. Kai dabar su Luku susitikome Kauno "Vyturio" mokykloje, jis spinduliavo energija. "Iki operacijos Lukutis jau buvo pradėjęs švepluoti ir trumpinti žodžių galūnes. Dabar jis vėl kalba normaliai", - akivaizdžiais pokyčiais džiaugėsi J.Skerutienė.
Kartą per savaitę Lukas lankosi pas surdopedagogę, retsykiais - pas psichologą. Keturis kartus per savaitę skaičiuoti, rašyti ir skaityti Luką moko pradinių klasių mokytoja. "Namuose taip pat stengiamės nuolat prisėsti prie knygų. Tikimės, kad greit sūnus galės mokytis kartu su savo bendraamžiais", - vylėsi mama ir čia pat pasidžiaugė, kad bendraklasiai niekada nenusisuko nuo berniuko.

Nežino, ar implantuos kitą

Luko gyvenimą pakeitusio implanto kaina - 78 tūkst. litų. Iš jų 42 tūkst. litų kompensavo Valstybinė ligonių kasa. 36 tūkst. litų aštuonmečio tėvai, padedami geros valios žmonių, surinko patys. Banko sąskaitoje yra pinigų ir antrajam implantui.

"Nežinau, ar jį dėsime. Šiuo metu Luko klausa siekia 98 proc., jo ausis pagauna tokius garsus, kurių mes neįstengiame girdėti. Laukiame, ką medikai pasakys", - atviravo moteris ir pabrėžė, kad paaukoti pinigai bus panaudoti tinkamai.

Po penkerių metų berniukui reikės naujo klausos procesoriaus. Jo kaina - daugiau nei 30 tūkst. litų. "Žinau moterį, kuri procesoriaus nekeičia septynerius metus, bet per dieną tris kartus keičia jį maitinančius elementus", - pasakojo moteris.

Beje, pastarieji taip pat nepigūs: J.Skerutienės skaičiavimais, per metus elementai kainuos apie 1 tūkst. litų. Moteris džiaugiasi, kad šįmet elementų pirkti nereikės - juos padovanojo viena telekomunikacijų bendrovė. "Kartą mokykloje Lukui netikėtai išsikrovė baterija. Jis puolė į paniką, kad nebegirdi. Todėl dabar atsarginių elementų turi ir Lukas, ir jo mokytoja. Elementų visuomet yra mano rankinėje ir automobilyje", - prie savęs glausdama sūnų šyptelėjo moteris.

Eglė Gradauskienė, Kauno medicinos universiteto Ausų, nosies, gerklės ligų klinikos gydytoja audiologė:

- Dėl kokių priežasčių gali apkursti iki tol sveikatos sutrikimų neturėjęs žmogus?
Dažniausios priežastys, sukeliančios ūmų klausos sutrikimą, yra infekcinės ir virusinės ligos (30 proc.), toksiniai veiksniai (20 proc.), medžiagų apykaitos sutrikimai, trauminiai veiksniai, autoimuninės ligos, neigiami emociniai ir psichikos veiksniai. Klausos pažeidimas išsivysto per 14 d. nuo žalojamo poveikio į ausį pradžios, todėl dažnai pacientai nesugeba adekvačiai įvertinti pirmųjų klausos sutrikimo simptomų ir kreipiasi į gydytoją pavėluotai, tik tada, kai klausa labai susilpnėja. Ūmaus apkurtimo atveju gydymas gali būti efektyvus tik pirmosiomis valandomis nuo apkurtimo pradžios.
- Ar nustatytos priežastys, dėl kurių apkurto Lukas?
- Berniuko klausos pažeidimas pastebėtas vėliau, kai aiškių pažeidimo priežasčių nebebuvo galima rasti. Numanoma, kad tai infekcinės ligos.
- Kas be kochlearinių implantų padeda žmogui girdėti?
- Kai klausos sutrikimai trukdo bendrauti, skiriami klausos aparatai arba rekomenduojamos implantuojamos girdėti padedančios sistemos. Jei klausos aparatai nepadeda, pacientai tiriami, ar jiems nepadėtų kochleariniai implantai. Pagrindinis skirtumas tarp kochlearinių implantų ir įprastų klausos aparatų yra tas, kad klausos aparatas tik sustiprina garsą, o kochlearinis implantas garsinį signalą paverčia elektriniais impulsais, perduodamais tiesiai į klausos nervą.
- Lukui implantuotas vienas kochlearinis implantas. Mama tikina, kad jo girdimumas dabar siekia 98 proc. Ar reikalingas antrasis implantas? Ar su juo girdimumas būtų šimtaprocentinis?
- Luko klausa dabar yra labai gera. Rezultatas pasiektas dėl ankstyvos implantacijos ir gerų operacijos ir programavimo rezultatų. Šio berniuko klausa įdėjus implantą tokia pati, kaip ir normaliai girdinčių vaikų. Antroji kochlearinė implantacijos operacija jam nėra būtina.
- Ar kochlearinis implantas gali padėti žmonėms, kurie nuo gimimo negirdi?
- Kochlearinė implantacija efektyvi vaikams, kurie yra kurti nuo gimimo. Ją reikia atlikti kuo mažesniam vaikui, geriausia iki dvejų metų.
- Ar implanto įdėjimo operacija labai sudėtinga?
- Kochlearinė implantacija yra sudėtinga ausų operacija, reikalaujanti otochirurgo patirties operuojant vidinę ir vidurinę ausį ir specialios chirurginės įrangos bei instrumentų.
- Koks kochlearinio implanto veikimo principas?
- Kochlearinį implantą sudaro dvi pagrindinės dalys: vidinė - implantas, ir išorinė - kalbos procesorius. Garsas patenka į mikrofoną, o šis jį nukreipia į kalbos procesorių. Pastarasis garsus analizuoja ir verčia specialiais koduotais signalais. Jie keliauja į siųstuvą, siunčiantį signalus per odą į kaule įsodintą vidinį implantą. Koduotus signalus vidinis implantas paverčia elektriniais signalais. Pastarieji nusiunčiami į implanto elektrodus, stimuliuojančius klausos nervo skaidulas. Centrinės nervų sistemos dalys suvokia juos kaip garsą, o tai ir yra klausa.

Kochlearinis implantas susideda iš šių dalių:

• Nucleus 24 implantas.
• Implanto imtuvas-stimuliatorius.
• Sraiginis elektrodų pluoštas.
• Kalbos procesorius.

Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, galima įsigyti dviejų tipų kalbos procesorių - užausinių ir kišeninių. Kalbos procesoriai programuojami pažangiausioms kalbos atpažinimo strategijoms naudojant penkis stimuliavimo būdus.

Faktai:

• Pasaulyje nuo 1984 m. atlikta per 130 tūkst. kochlearinių implantacijų.
• Lietuvoje pirmą kartą kochlearinės implantacijos operacija atlikta 1998 m. po meningito apkurtusiai suaugusiai pacientei.
• Per metus iš tūkstančio gimusių vaikų vienas gimsta kurčias ir penki neprigirdintys.
• Lietuvoje kasmet staiga apkursta apie 15-20 iki tol normaliai girdėjusių pacientų.
• Kochleariniai implantai Lietuvoje klausą grąžino daugiau nei 100 vaikų.