Ligų išvengia tik laiku pravėrusieji poliklinikos duris

Glaukoma, krūties vėžys, gimdos kaklelio vėžys, prostatos vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, osteoporozė. Dažniausiai šios ligos užklumpa netikėtai. Be skausmo ir be jokių simptomų. Nors medikai džiaugiasi, kad pacientai vis labiau domisi profilaktinėmis sveikatos patikros programomis, skaičiai kalba ką kita. Lietuvoje vis dar siaučia širdies ir kraujagyslių ligų epidemija, o pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu Lietuva ES nusileidžia tik Rumunijai.

Štai šešios ligos, kurių simptomai pasireiškia tik esant vėlyvai stadijai ir dėl kurių verta išsitirti net ir visiškai sveikais besijaučiantiems žmonėms.

Glaukoma

Dažniausiai ši regėjimo vagimi vadinama liga vystosi be simptomų. Žmogui nei skauda, nei akis graužia. Neretai tik subjektyvūs nusiskundimai, pavyzdžiui, ašarojimas, perštėjimas, blogi akiniai, dėl kurių pacientas kreipiasi į akių gydytoją, padeda laiku pastebėti pirmuosius glaukomos požymius. Liga neišgydoma, tačiau anksti diagnozavus ir paskyrus gydymą galima sustabdyti jos progresavimą ir išsaugoti regėjimą. Tiriant dėl glaukomos matuojamas akispūdis, atliekama regos nervo disko apžiūra, kompiuterinis akipločio tyrimas ir vertinama nervinio audinio struktūrinė analizė. Ankstyvu laikotarpiu diagnozuoti glaukomą - gana sunki užduotis. Dažniausiai pagrindiniu kriterijumi tampa laikas: stebima, kas per tris-šešis mėnesius vyksta su pirmą kartą rastais pakitimais.

Gimdos kaklelio vėžys

Gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje kasmet suserga apie 500 moterų ir pusė iš jų nebepagyja. Dažniausiai liga užklumpa 35-49 metų moteris. Lietuvoje mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio - vienas didžiausių ES. Kol dar ankstyva ligos stadija, moteris nejaučia jokių simptomų. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinė programa daugeliui moterų gali padėti šios ligos išvengti. 25-60 metų moterims kartą per trejus metus gimdos kaklelio citologinį tepinėlį paima ir rezultatus įvertina akušeris ginekologas. Paimtas tepinėlis siunčiamas tirti į Patologijos centro laboratoriją.

Krūties vėžys

Dažniausia moterų onkologinė liga. Dažniausiai juo serga 55-65 metų moterys, nors gali sirgti ir jaunesnės. Apytiksliai 1 iš 10 moterų kartą gyvenime rizikuoja susirgti krūties vėžiu. Ligos pradžioje dažniausiai nepasireiškia jokie simptomai. Kartais galima pastebėti krūties formos ar simetrijos pokyčius, spenelio pokyčius, apčiuopti padidėjusius pažasties limfmazgius, sukietėjimus ar darinius krūtyje.

Šios onkologinės ligos gali padėti išvengti krūties vėžio prevencijos programa. Moterims nuo 50 iki 69 metų per patikrą nemokamai atliekamas krūtų tyrimas - rentgenologinis tyrimas - mamograma. Tyrimo mamografu tikslas - nustatyti, ar nėra pakitimų krūtyje. Patikra atliekama, kad kuo anksčiau būtų nustatytas krūties vėžys arba ikivėžiniai krūties pakitimai.

Prostatos vėžys

Prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje. Kiekvienais metais nustatoma apie 2 tūkst. naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų priešinės liaukos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos simptomų, todėl dažnai (Lietuvoje apie 50 proc. atvejų) aptinkamas vėlyvųjų stadijų priešinės liaukos vėžys, kurio visiškai išgydyti nebeįmanoma.

Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos profilaktikos programa kviečia kasmet reguliariai nemokamai tikrintis 50-75 metų vyrus ir išsitirti prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje, pagal kurią galima numatyti ankstyvosios stadijos prostatos vėžį. Tie, kurių tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu, nemokamo tyrimo gali kreiptis ir sulaukę 45 metų.

Jei nustatytas PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas pacientą siunčia konsultuotis pas urologą ir atlikti prostatos biopsiją. Prostatos biopsija yra vienintelis būdas objektyviai patvirtinti prostatos vėžio diagnozę.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje pasiekė epidemijos lygį ir sudaro daugiau nei pusę visų mirčių. Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos tikslas - sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, atrinkti sergančius ateroskleroze ar cukriniu diabetu žmones, kurie nejaučia sveikatos sutrikimų, siekiant užkirsti kelią šių ligų raidai. Per patikrą nemokamai nustatomi rizikos veiksniai ir skiriamas reikiamas gydymas. Programa skirta 40-55 metų vyrams ir 50-65 metų moterims.

Tiriant širdies ir kraujagyslių būklę pamatuojamas paciento kraujospūdis - svarbu, ar jis nėra padidėjęs. Elektrokardiograma leidžia nustatyti labai daug širdies veiklos parametrų: širdies ritmo sutrikimus, galimą širdies išemiją - nepakankamą širdies aprūpinimą krauju. Širdies tyrimas ultragarso aparatu nustato širdies vožtuvų būklę, širdies ertmių dydžius, kaip susitraukinėja širdies raumens dalys, koks yra širdies nusilpimo, vadinamojo nepakankamumo, laipsnis. Paciento širdis tiriama ir esant fiziniam krūviui.

Kraujo tyrimai parodo riebalų apykaitos sutrikimus, kurie gali būti miokardo infarkto, insulto, periferinės kraujotakos ligų priežastis. Jei kraujyje nuolat yra padidėjęs gliukozės kiekis, pacientui kyla didesnė aterosklerozės rizika.

Osteoporozė

Osteoporozė - kaulų liga, kuri pasižymi kaulų tankio mažėjimu, maža kauline mase, kaulų trapumu. Dažnai vadinama tyliąja epidemija, nes pats kaulų retėjimas nejuntamas. Simptomai - skausmas, kaulų lūžiai net dėl menkų traumų - pasireiškia tik ligai progresavus. Dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, ypač moterys po menopauzės. Antroje gyvenimo pusėje osteoporozinis kaulo lūžis ištinka vieną iš trijų moterų ir vieną iš aštuonių vyrų.

Sumažėjęs kaulų mineralų tankis dažniausiai nustatomas dviem būdais: kompiuterine tomografija arba osteodensitometrija. Apie pagreitėjusį kaulų irimą galima sužinoti ir iš kai kurių kraujo tyrimų.

Vytautas Kasiulevičius, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro vadovas

Daugelio pavojingų lėtinių ligų galima išvengti ir laiku sėkmingai gydyti. Pavyzdžiui, aterosklerozę ir jos pasekmes (širdies ir smegenų kraujagyslių pakenkimus), cukrinį diabetą, padidėjusį arterinį kraujospūdį, piktybinius auglius, lėtines kvėpavimo sistemos ligas, glaukomą, piktybinius auglius, kaulų retėjimą. Tai moderniojo gyvenimo būdo, civilizacijos ligos.

Efektyviai gydyti labai svarbu juos surasti, kol yra dar ankstyvos stadijos. Dažnai jų pradžia slapta. Kuo anksčiau šios ligos išaiškinamos, tuo lengviau, sėkmingiau jas galima gydyti. Per reguliarius patikrinimus jas galima anksti atpažinti.

Kartą per metus matuojamas arterinis kraujospūdis, tiriama gliukozės, cholesterolio koncentracija kraujyje ir kiti veiksmai padeda laiku nustatyti ligas ir imtis reikiamų priemonių. Todėl kiekvienas pacientas turėtų pats be didesnio raginimo ateiti pas šeimos gydytoją ir atlikti rekomenduojamus tyrimus, o ne laukti, kol suries skausmas ir kiti ligų simptomai.

Lietuvoje šiuo metu yra finansuojamos keturios profilaktinės ir ankstyvos ligų diagnostikos programos, kuriose pagrindinį vaidmenį vaidina šeimos gydytojai. Dalyvaudami šiose programose daugelis pacientų gali išvengti tam tikrų vėžio rūšių, insulto ir infarkto arba šios ligos nustatomos anksti ir daugeliu atvejų išgydomos. Iškilus kokių nors neaiškumų dėl dalyvavimo sveikatos patikroje, visuomet galima pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

Adelė Karaliūnaitė, žolininkė

Žmogus negali išsiversti be šiuolaikinės medicinos. Tačiau be reikalo pas gydytojus nelakstau. Jų krūvis ir taip didelis. Sveikata yra žmogaus nuosavybė, tad ir turėtume taip elgtis, kad gydytojas norėtų gydyti. Jis neprivalo to daryti, kaip kartais manoma. Tarp paciento ir gydytojo turi būti draugiškas ryšys.

Prieš trejus metus man nuo balso stygų šalino augliuką. Likau labai patenkinta Kauno medicinos universiteto klinikų chirurgų darbu. Turime puikią šeimos gydytoją, nors senokai pas ją buvau. Dabar esu užkimusi, pasigavau gripą. Bet dėl to pas gydytoją juk nebėgsi. Bet gydytis dantų iškart lekiu pas odontologą. Porą kartų per metus apsilankau pas moterų gydytoją. Ji yra mano draugė, tad ne tik patikrina, bet ir pasišnekame. Moterims tarp 42 ir 56 metų reikėtų ir kvailiojančią skydliaukę pasitikrinti.

Pati dirbu sveikatos srityje, tad galiu spręsti apie negalavimo rimtumą. Bet ne medikui geriau kreiptis į gydytoją. Kai jis nustato diagnozę, tada gali rinktis: cheminis gydymas ar vaistažolės.

Henrikas Vaitiekūnas, žurnalistas

Kreipsiesi į medikus ar nesikreipsi, vis tiek tas pats galas. Sergu cukriniu diabetu, kankina stuburo išvarža. Bet neinu pas medikus jau tris mėnesius. Laukiu, kol jie manęs pasiges. Kaip gali eiti tikrintis profilaktiškai, jei ir nuėjęs sirgdamas ne visada sulauki rūpesčio. "Kam vaikšto, jei dar pavaikščioti gali?" - taip turbūt medikai mano. Net žinomas veidas negelbėja, o tai ką daryti močiutei?! Medikai nesuinteresuoti, kad mes pas juos vaikščiotume. Kaltinu ne gydytojus, o sistemą.

Loreta Bosienė, verslininkė

Suprantu, kad profilaktiškai reikia tikrintis. Bet kai pati esu medicinos centro vadovė ir šalia gydytojai, nėra tos baimės. Pajutusi kokius požymius galėsiu vietoje išsitirti. Gydytojai man nuolat primena, kad jau senokai pas kurį nors lankiausi, ir pakviečia pasitikrinti. Mūsų kolektyvas kaip šeima, tad vienas kitu rūpinamės. Jeigu mieste rengiama kokia nors patikros akcija, susiorganizuojame, susėdame į automobilį ir draugiškai važiuojame. Moteriai per 40 metų svarbu pasitikrinti kaulų tankį dėl osteoporozės. Tai ir padariau. Kartą per metus būtina apsilankyti pas ginekologą.

Verslininkės gyvenime pakanka įtampos, nuovargio, tad ir ligos greičiau puola. O kai esi užsiėmęs, gali ir nepajusti ligos požymių. Kartais išsitiriu kraują. Svarbu išsitirti ir dėl gimdos kaklelio vėžio. Mes verkiame dėl krizės, bet sveikata ir gyvas artimas žmogus yra daug svarbiau nei materialūs dalykai.