Dvi kurčiųjų įmonės vos kvėpuoja

Kurčiųjų draugijos vadovybė susirūpinusi. Panevėžio UAB „Elkada" vasario pabaigoje informavo, kad akcininkai (tai ir yra Lietuvos kurčiųjų draugija) turėtų pradėti ruoštis jų įmonės bankroto procedūrai. Šiek tiek geriau Kauno UAB „Atropa", bet ne tiek, kad kurčiųjų laikraštis dar galėtų delsti informuoti. Šių bendrovių bėdos - ne jų pačių kaltė, tai Europoje siautėjančios krizės pasekmė. Su kurčiųjų įmonėmis delsia atsiskaityti, sutarčių apimtis mažina ar iš viso jas nutraukia ir taip į pražūtį stumia užsienio firmos. Tai „Elkados" ir „Atropos" paslaugų užsakovai - anglai, danai, švedai, estai ir kt. Mūsų įmonės, neturėdamos apyvartinių lėšų, negali sumokėti mokesčių ir atlyginimų. Dėl to joms kyla grėsmė netekti socialinės įmonės statuso. Jie tai vadina katastrofa. Ir kartu su LKD prezidente R. Kečkovskaja prašosi priėmimo pas socialinės apsaugos ir darbo ministrą R.J. Dagį. Manome, kad jau kitame numeryje skaitytojus galėsime informuoti apie susitikimo rezultatus. Na, o šįkart skaitytojus supažindiname su tuo, ką „Akiračiui" sakė bendrovių vadovai.

„Atropoje"

Kauno įmonės direktorė Ramunė Ramonienė informavo, kad 2009 m. sausio-vasario mėnesiais ženkliai sumažėjo užsakymų. Nėra užsakymų - nėra piniginių įplaukų. Vadovė nuogąstauja, kad balandžio mėnesiui gali pritrūkti apyvartinių lėšų. Tai yra lėšų, iš kurių mokama Sodrai, mokesčių inspekcijai, darbuotojams atlyginimai. Iki kovo vidurio visus privalomus mokesčius „Atropa" dar pajėgs sumokėti, bet vadovė nerimauja dėl kito mėnesio. Gamybininkai įpratę kontroliuoti padėtį bent du mėnesius į priekį.

Nesklandumų priežastys dvi: sausio-vasario mėnesiais sumažėję užsakymai ir užsakovų delsa atsiskaityti. Kovo 1 d. užsieniečių skola įmonei pasiekė 50 tūkst. litų sumą. Jei per šį mėnesį jie skolą grąžintų, įmonės reikalai susitvarkytų, nes „Atropai" balandį kaip tik pritrūks maždaug 30 tūkst. litų mokesčiams sumokėti. Bet jau šiandien pašnekovė žino, kad optimistinio scenarijaus nebus. Akis bado pavyzdžiai: sausį skolininkai išgalėjo sumokėti tik 5 tūkst. litų, vasarį - 10 tūkst. litų.

Kodėl įmonių vadovai taip nerimauja dėl laiku nesumokėtų mokesčių? Visų pirma, žinoma dėl to, kad kiekviena save gerbianti įmonė turi tesėti įsipareigojimus Lietuvos valstybei ir neketina apsikrauti delspinigiais. Kita, laiku nesumokėjus mokesčių pagal dabar galiojantį Socialinių įmonių įstatymą Darbo birža gali sustabdyti įmonei darbo užmokesčio kompensacijų mokėjimą. Jie tai aiškina taip: nevykdanti įsipareigojimų neįgaliesiems ir biudžetui įmonė valstybės paramos nenusipelno.

Dar vienas dalykas, kuris neramina kauniečius, kad vasario mėnesį pagal Socialinių įmonių įstatymą neremtina veikla ( šiuo atveju - nuoma) pirmąkart viršijo 20 proc. gaunamų pajamų ribą. Dėl to taip pat netrukus gali iškilti grėsmė aukščiau minimoms kompensacijoms gauti. Ir kalbėdama pašnekovė čia pat raminasi: pagal įstatymą skaičiuojamos kiekvieno mėnesio bei pusmečio remtinos ir neremtinos veiklos. Bent pusmečio neremtina veikla kol kas nepasiekė 20 proc. visų pajamų ribos, todėl „Atropa" Darbo biržai gal kurį laiką dar neužklius.

Apskritai į Kauno įmonę korespondentė paskambino lemtą dieną. Išvakarėse į direktorę kreipėsi vienas iš keturių pagrindinių užsakovų ir pranešė turįs užsakymą. Tad pokalbio dieną bendrovėje vėl įjungtas šildymas, kerpamos ir siuvamos suknelės bei sijonai. Šio tekstilės siuvimo užsakymo užteks iki mėnesio pabaigos. Na, o užsakovai bent iki šiol esą buvo patikimi, po dviejų savaičių paprastai už produkciją atsiskaitydavo. Nuo kovo 10 d. įmonę pasiekė trikotažo siuvinių užsakymas. Ši firma ne tokia pareiginga, atsiskaito po mėnesio, dažnai dar ir vėluoja. Bet tai realūs užsakymai, todėl kolektyvas nesiskundžia. Pinigų palauks, svarbu žinoti, kad jau turi darbo, už kurį bus sumokėta. Tik kaip atgauti 50 tūkst. litų skolą?

Vasario mėnesio numeryje rašėme, kad sumažėjus užsakymų „Atropa" pradėjo dirbti nepilną darbo savaitę. Žmonės grupėmis siunčiami mokamų ir nemokamų atostogų. Ir vis dėlto R. Ramonienės balsas ragelyje skamba optimistiškai - rinka pradeda rodyti gyvybės ženklų, darbo po truputį daugėja.

„Elkadoje"

Pernai rimtų bėdų neturėjusią Panevėžio įmonę nuo pat pirmųjų sausio dienų užgriuvo nesėkmės. Sutartį nutraukė pagrindinis užsakovas - estai. Tad šiuo metu pagrindinę siuvimo veiklą, įmonės apimtyse sudarančią 70 proc., „Elkada" vykdo tik 10 proc. pajėgumu: šiek tiek siuva danams. Darbas vyksta rotacijos principu: viena brigada dirba, kita eina nemokamų atostogų, paskui keičiasi. Administracija visur bandė ieškoti darbo siuvėjams. Anot direktoriaus, „ieškodami darbo mes pasiekėme Latviją, tačiau akivaizdu, kad siuvimas Europoje merdi. Tikėtis, kad užsakymų pasiūlys netradiciniai partneriai, t.y. ne tie, su kuriais bendrauta bent keletą pastarųjų metų, tapo mažai realu."

30 proc. įmonės veiklų apimties sudaro žaidimų ir rogių surinkimas. Iki tol švedai, gana reguliariai duodavę užsakymų panevėžiečiams, šiemet taip pat nuo vasario pasiūlė 70 proc. mažiau darbo. Tad ir ši veikla, kurią vykdo faktiškai neįgalieji, „juda" tik 30 proc. pajėgumu: daug mažesnėmis apimtimis surinkinėjami stalo žaidimai. Žmonės dirba 3 dienas per savaitę. Rogių surinkėjai geriausiu atveju darbo gali tikėtis nuo metų vidurio.

Dar didesnės žalos pridarė užsakovų netesėti įsipareigojimai. Vasario 20 d. jų skola bendrovei pasiekė 144 tūkst. litų ribą. 161 darbuotoją turinčiai (iš jų 95 neįgaliuosius) įmonei tai - nokautas. Skolininkas „barsto" „Elkadai" kas mėnesį po 10 tūkst. litų. „Kaip šuniui kaulą",- kremtasi direktorius Gytis Gantarskis.

Dėl neatgautos skolos įmonė nepajėgi sumokėti komunalinių mokesčių, atsiskaityti su Sodra ir savo darbuotojais. Šiuo metu bendrovė išgalėjo neįgaliesiems sumokėti už sausio mėnesio darbą, sveikiesiems - už pernai gruodį. Administracija už paskutinį praėjusių metų mėnesį leido sau išsimokėti po 700 litų atlyginimo.

Sodra esą socialinių įmokų sutinka geranoriškai palaukti. Taip ši įmonė reagavo į bendrovės direktoriaus prašymą. G. Gantarskis taip pat pasiprašė priėmimo pas miesto merą. Tikisi, kad pavyks atidėti šildymo mokesčių mokėjimą. Gruodį už šią paslaugą mokėję 9 tūkst. litų, sausį panevėžiečiai jau turėjo atseikėti 18 tūkst. litų. Pašnekovas piktinasi: „Žinom, kad Lietuvoje brango šildymo paslaugos, bet, atleiskit, ne dvigubai!"

Baigiasi ketvirtis. Jei Sodra ir mokesčių inspekcija bendrovei neišduos atitinkamų pažymų, Darbo birža „Elkados" nefiksuos kaip socialinės įmonės. Anot pašnekovo, „tokiu atveju mes žlungam".

Dabar direktorius mato vienintelę išeitį: kreiptis į SADM ministrą R. J. Dagį ir šalies Sodros vadovą M. Mikailą. Jų geranoriškumas arba abejingumas lems įmonės ateitį.