Pernai Lietuvoje išaiškinti 95 nauji ŽIV atvejai

2008 metais Lietuvoje diagnozuoti 95 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai - 65 vyrams ir 30 moterims (2007 m. - 106, 2006 m. - 100, 2005 m. - 120).

Iš viso 2009 metų sausio 1 dienai Lietuvoje diagnozuotas 1401 infekuotas ŽIV asmuo. ŽIV infekuotų vyrų 5 kartus daugiau nei moterų. Atitinkamai 1183 ir 218.

Reklama
Pagal galimą užsikrėtimo ŽIV būdą, 44,2 proc. (2007 m. - 55,6 proc.) (42) asmenų pernai užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 36,8 proc. (2007 m. - 29,3 proc.) - per lytinius santykius (26 - heteroseksualius ir 9 - homoseksualius), kitų 18 asmenų užsikrėtimo būdas nenustatytas.

„Nors 2008 metais dauguma naujų ŽIV infekcijos atvejų nustatyta tarp švirkščiamų narkotikų vartotojų, tačiau vertinant pagal ŽIV užsikrėtimo būdą pastarųjų penkerių metų tendencijas matyti, kad mažėja naujai užsikrėtusiųjų ŽIV per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą ir daugėja užsikrėtusiųjų per lytinius santykius, ypač moterų", - pažymėjo Lietuvos AIDS centro direktorius, medicinos mokslų daktaras, docentas Saulius Čaplinskas.

2008 m. naujai išaiškintų ŽIV infekuotų asmenų amžiaus vidurkis - 35 metai (2007 m. - 34 metai).

Lietuvos AIDS centro duomenimis, 2008 m. išaiškintų ŽIV atvejų skaičius pagal apskritis: daugiausiai (29) - Vilniaus, 21 - Klaipėdos, 16 - Alytaus, 11 - Kauno, po tris - Telšių ir Utenos, po 2 - Šiaulių, Panevėžio ir Tauragės, vienas - Marijampolės. Palyginus su 2007 metų duomenimis, daugiausia 2008 metais ŽIV infekcijos atvejų buvo išaiškinta Alytaus apskrityje (padidėjo net 4 kartus).

Iš viso daugiausiai ŽIV užsikrėtusiųjų žmonių yra Klaipėdos apskrities gyventojai (428), antroje vietoje Vilniaus (260), Kauno (85), Šiaulių (72), Telšių (53), Alytaus (42), Marijampolės (17), Utenos (17), Panevėžio (17), Tauragės (8) .

Pusė (15) pernai naujai išaiškintų moterų užsikrėtė ŽIV lytinių santykių metu nuo savo lytinio partnerio, 8 - rizikingai vartodamos švirkščiamuosius narkotikus, 7 užsikrėtusiųjų užsikrėtimo būdas nežinomas.

2008 m. nėščiųjų patikros metu buvo išaiškintos 6 užsikrėtusios ŽIV moterys. Iš viso pernai gimė 13 vaikų, kuriuos gimdė užsikrėtusios ŽIV moterys. Šiuo metu pasakyti, ar jie nuo motinos užsikrėtė ŽIV negalima. Tai bus galima pasakyti tik maždaug po pusantrų gyvenimo metų. Visą minėtą laikotarpį vaikams periodiškai bus atliekami tyrimai. Pasak Lietuvos AIDS centro direktoriaus dr. doc. S. Čaplinsko, daugėjant užsikrėtusių ŽIV moterų, didėja perinatalinio ŽIV perdavimo rizika, t. y. vaikas gali būti užkrėstas ŽIV nėštumo, gimdymo metu ar maitinant krūtimi. Anksti nustačius ŽIV infekciją yra taikomos perinatalinės ŽIV profilaktikos priemonės (skiriamas gydymas motinai, vaikui ir kt.), tai leidžia sumažinti ŽIV perdavimo riziką iki 2 procentų. Nuo 2007 metų visoms nėščiosioms Lietuvoje siūloma išsitirti dėl ŽIV nemokamai.

Lietuvos AIDS centro duomenimis, keletas užsikrėtusių ŽIV moterų teikia seksualines paslaugas, tai medikams kelia itin didelį susirūpinimą, nes dėl to ŽIV infekcija gali sparčiai išplisti tarp asmenų, besinaudojančių minėtomis paslaugomis.

Nors bendras sergamumo ŽIV rodiklis 100 tūkstančių gyventojų Lietuvoje sumažėjo nuo 3,93 atvejo 2003 metais iki 2,82 (preliminarūs duomenys) atvejo 2008 metais, tačiau neramina didėjančios sergančiųjų paskutine ŽIV ligos stadija - AIDS tendencijos. 2008 metais AIDS susirgo 46 ŽIV užsikrėtę asmenys. Tuo tarpu 2007 metais tokių buvo mažiau - 28, 2006 - 27, 2005 - 10 asmenų. Pasak Lietuvos AIDS centro direktoriaus dr. doc. S.Čaplinsko, duomenų analizė rodo, kad tokį spartų AIDS atvejų didėjimą lemia keletas svarbių priežasčių: 1. ŽIV infekcija „sensta", t. y. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, daugėja žmonių, kurie jau gana seniai (maždaug prieš 8-10 metų) yra užsikrėtę ŽIV ir kurių ŽIV ligos progresavimas jau pasiekė AIDS stadiją; 2. dauguma susirgusiųjų per vėlai kreipiasi į gydymo įstaigas, todėl laiku neskiriami specifiniai vaistai, stabdantys ŽIV ligos progresavimą; 3. pagal dabar Lietuvoje galiojančios ŽIV ligos gydymo metodikos kriterijus, mūsų šalyje kiek vėlokai leidžiama pradėti skirti specifinius, valstybės kompensuojamus, ŽIV ligai gydyti reikalingus vaistus. ŽIV ligos gydymo specialistų darbo grupė jau pateikė siūlymus, kaip reikėtų koreguoti metodiką, kad ji atitiktų tarptautinius standartus ir leistų sumažinti AIDS atvejų skaičių bei pagerintų pacientų gyvenimo kokybę. 2008 metais valstybės lėšomis (finansuojant Privalomojo sveikatos draudimo fondui) ŽIV liga antiretrovirusiniais vaistais gydyta 130 asmenų (2007 m. - 98). Valstybinės ligonių kasos duomenimis, vieno ŽIV užsikrėtusio paciento gydymas antiretrovirusiniais valstybės kompensuojamais vaistais, vidutiniškai kainuoja 26,5 tūkst. litų per metus. Be to, ligos būklės stebėsenai, t. y. laboratoriniams tyrimams vidutiniškai vienam pacientui reikia apie 3 tūkst. litų valstybės lėšų.