Dovana, kuria galima pasidalyti - kraujas ir jo komponentai

Kraujas ir jo komponentai - viena svarbiausių gyvybę gelbstinčių priemonių sunkios ligos, traumos ar komplikuoto gimdymo atveju. Deja, vis dar nepavyksta pagaminti kraujo dirbtiniu būdu, todėl labai svarbu, kad nuolat atsirastų žmonių, neatsisakančių padovanoti kraujo. "Kraujo geriausia dovanoti jau dabar, nes rytoj gali būti per vėlu", - sako ilgametis kraujo donoras Rimvydas Žuklija.

Kraujo duoti paskatino felčerė

Jovaro pagrindinėje mokykloje lietuvių kalbos mokytoju dirbantis kraujo donoras Rimvydas Žuklija sako, jog pirmąkart kraujo donorystei ryžosi vedinas smalsumo. Tuomet jam buvo 18 metų. Kaimelio, kuriame prabėgo Rimvydo vaikystė, medicinos punkte dirbo felčerė. Ji aktyviai agituodavo, aiškindavo, kalbėdavo apie kraujo donorystės svarbą, o galutinį sprendimą leisdavo priimti savo laisva valia. "Tai negi atsakysi, kai žmogus gražiai tave kalbina? - šypsosi Rimvydas. - Kaskart susirinkdavo nemaža grupelė įvairaus amžiaus žmonių. Visi kartu važiuodavome į Šilutės rajono centrą atlikti kilnios pareigos. Be to, ši išvyka suteikdavo progą pasižmonėti, pabendrauti."
Svarbiausia - padėti nelaimės ištiktajam

Anot kraujo donoro, tais laikais apie atlygį už duotą kraują nė minties nebūdavę, žmonės kraujo duodavę skatinami noro padėti kitiems. Medicinos punktai, įvairios organizacijos, kolektyvai lenktyniaudavo, kad kuo daugiau žmonių susidomėtų kraujo donorystės idėja. Davę kraujo, donorai buvo paskatinami dviem poilsio dienomis, kuriomis buvo galima pasinaudoti kitą dieną po procedūros arba pailginti savo kasmetes atostogas. Nemokami pietūs valgykloje buvo tarsi simbolinis aktas, suburiantis draugėn visus, pasukusius prasmingu donorystės keliu. Vėliau, po kiekvieno tokio apsilankymo pas medikus, kraujo donorų piniginės papilnėdavo keliomis dešimtimis litų, o ar imti juos, anot pono Rimvydo, buvo kiekvieno asmeninis apsisprendimas. "Galbūt žmogus mėnesio pabaigoje centus skaičiuoja, o namuose jo laukia gausi šeima, arba studentui pristigo pinigų, nes išgyventi vien iš stipendijos nėra paprasta, - svarsto donoras. - Tai nėra smerktina. Svarbiausia, kad dovanotas kraujas gelbsti gyvybes. Nė vienas nesame garantuotas, kad svetimo kraujo neprireiks mums patiems ar mūsų artimiesiems. Žinoma, yra žmonių, kurie dėl prastos sveikatos negali būti kraujo donorais. Kiti paniškai bijo adatos dūrio. Yra ir tokių, kurie kol kas nėra psichologiškai tam pasiruošę. Varu varydamas ar įkalbinėdamas nieko nepasieksi. Žmogus turi subręsti priimti vienus ar kitus sprendimus, tačiau kartais, deja, tik skaudi nelaimė atveria akis."

Vienkartinės priemonės garantuoja saugumą

Anot Rimvydo Žuklijos, seniau kraujo ėmimo procedūra būdavo egzotiškesnė nei dabar. "Apvilkdavo baltais chalatais trumpomis rankovėmis arba be jų, užmaudavo baltas kojines su raišteliais, užrišamais aukščiau kelių, - pasakoja donoras. - Dabar kur kas paprasčiau: patogiai įsitaisius ant kušetės, dūrio vieta, iš kurios bus imamas kraujas, kruopščiai nuvaloma dezinfekuojamuoju skysčiu ir paimama standartinė kraujo dozė."

Vienas svarbiausių šių laikų privalumų - vienkartinės kraujo surinkimo sistemos, absoliučiai visa tvarsliava ir kitos medicininės priemonės, pradedant adatėle, kuria duriama į pirštą, ir baigiant kraujo maišelių sistema, kurioje yra speciali sterili adata, naudojama tik konkrečiam donorui kraujo ėmimo metu. Tad žmogus, duodamas kraujo, negali užsikrėsti, nes vienintelis kontaktas yra per adatą su oda. Donoras tikina, jog jam neteko sutikti žmonių, kurie, duodami kraujo, būtų kuo nors užsikrėtę.

Davęs kraujo jaučiasi laimingesnis

"Davus kraujo, būna labai malonu ir gera, - sako Rimvydas. - Jaučiu ne tik moralinį pasitenkinimą, kad kažkam padėjau, bet ir visą organizmo pakilimą. Nei patį pirmą kartą, nei dabar, procedūros metu ar po jos, nėra buvę silpna, nors yra tekę matyti, kaip kiti, duodami kraujo, išblykšta ir ima skųstis silpnumu. Jeigu man pačiam būtų kada taip nutikę, manau, daugiau duoti kraujo nebūčiau drįsęs."

Donoras džiaugiasi, kad sveikata dar neteko skųstis, todėl nereikia kitų pagalbos prašyti, kol kas su džiaugsmu pats ją žmonėms dalija. Prieš keletą dienų bendradarbė pasiguodė Rimvydui, jog jos sesuo guli ligoninėje ir jai reikia kraujo, o jaunesnių giminių ar draugų, kurie galėtų būti donorais, ji neturinti. Donoras pažadėjo padėti, tik prašė, kad palauktų, mat visiškai neseniai jis jau atliko kilnią misiją, tad reikia laiko, kad atsistatytų normalus kraujo kiekis organizme, jog vėl galėtų duoti kraujo.

Gerumu reikia tikėti

Donoras tikina, jog be gerų žmonių pasaulis neišsilaikytų. Atsitikus nelaimei, padėti gal kas nors ir atsisako, tačiau dažniausiai žmonės kuo gali, tuo padeda, nes vienų gerumas vienoks, kitų - kitoks. Čia, anot pašnekovo, daug kas nuo žmogaus požiūrio priklauso. Savo gerumo Rimvydas nesureikšmina, nors nemokamai kraujo yra davęs net apie 80 kartų. "Tikslaus skaičiaus pasakyti negaliu, nes nevedu jokios apskaitos, - sako donoras. - Dažniausiai į kraujo centrą nueinu pats, tačiau būna, kad centro darbuotojai paskambina patys ir paprašo atlikti kilnią misiją, kadangi kraujo vis pritrūksta, ypač vasarą, kai dauguma išvyksta atostogauti. Porą kartų duoti kraujo nakties metu buvau iškviestas į reanimacijos skyrių, vadinasi, kažkam galbūt padėjau išgelbėti gyvybę. Tiesą sakant niekada nesmalsavau, kam atitenka mano kraujas."

Donorystė gali būti naudinga

Lietuvos bei kitų šalių ilgametė patirtis rodo, kad nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai. Priešingai, tikriausiai ne kartą esate girdėję sakant, jog po kraujo davimo procedūros donorai jaučia jėgų antplūdį. Tai paaiškinama tuo, kad po procedūros organizme pagreitėja medžiagų apykaita ir kaulų čiulpai pradeda gaminti kraują. Manoma, kad pagreitėjus medžiagų apykaitai sulėtėja organizmo senėjimas. Be to, kraujo donorystė stiprina imunitetą. Yra įrodyta, jog reguliariai kraujo duodantys žmonės, stipriai nukraujavę sudėtingos operacijos ar avarijos metu, turi didesnę galimybę išgyventi nei žmonės, neduodantys kraujo. Vadinasi, duodami kraujo kitiems, galime išgelbėti save. Būti kraujo donoru naudinga ir dėl to, kad kraujas nemokamai ištiriamas dėl sifilio, AIDS, hepatito B ar C. Šie tyrimai, beje, yra gana brangūs. Jeigu dešimt metų keturis kartus per metus duosite kraujo (jo duoti galima kas du mėnesius), pelnysite garbės donoro vardą, leidžiantį prašyti valstybinės pensijos.