Atostogauti – be savigraužos

Sunkmečiu atrodo beprasmiška nelengvai uždirbtus pinigus leisti poilsiui. Ne vienas baiminąsi ir to, kad po atostogų darbdaviui gali būti nereikalingas. Bet psichologai pataria neignoruoti savo poreikių.

Atostogų baimė įveikiama

Atostogauti reikia - šitą mes žinome. Bet kaip susitarti su savimi, kad neužgraužtų sąžinė dėl kiekvieno išleidžiamo lito? Apsisprendimą kartais aštrina ir miglotos ateities perspektyvos - gal po atostogų darbdaviui manęs nebereikės?

Nė motais tuomet ir gydytojų patarimai, kad nuo pervargimo iki depresijos ar kitų ligų - vienas žingsnis. Tad dažnam iškyla dilema, ką geriau skriausti - save ar piniginę.

Klaipėdos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos Karjeros planavimo skyriaus vedėja bei psichologė Egita Dadašova vienareikšmiškai pasisako už atostogų būtinybę.

"Net per aštuonias darbo valandas darome trumpas pertraukėles. Tad ir po ilgesnės darbo trukmės reikalingas poilsis, atitrūkimas nuo kasdienybės, rutinos", - primena ji.

Pasak psichologės, kėlimasis ryte, pasiruošimas darbo dienai, pats darbo procesas - labai individualu, tačiau ši privaloma dienotvarkė, nenumatyti darbai ar netradicinio sprendimo reikalaujančios užduotys mus disciplinuoja. Taip įprantame būti vykdytojais, užsakovais, o laiko sau nebelieka.
"Neturime, kada pamąstyti, susivokti, įvardyti savo norų. Tiesiog nebejaučiame savęs. Atostogos reikalingos, kad susivoktume, ko iš tikro norime, ar realizuojame tai, apie ką svajojome ir pan.", - atostogų būtinybę argumentavo ji.

E.Dadašova pastebi, kad kartais mes bijome susitikimo su savimi ir vengiame skirti laiko sau, tad atsisakome atostogų. Sąmoningai ar ne, pasak psichologės, čia jau kitas klausimas.

Pasitaiko žmonių, kurie pasikeitus dienotvarkei, nebemoka gyventi kitu režimu, išsimuša iš vėžių bei patiria stresą. Jie dažniausiai kratosi atostogų, baimindamiesi patirti šį jausmą.

Tačiau psichologė primena, kad atostogų pradžioje patirti tokius išgyvenimus yra normalu, nes prie permainų taip pat reikia priprasti.
Neignoruokite savo poreikių

Pasak E.Dadašovos, skirdami daugiau laiko savo jausmų analizei, geriau pažįstame save ir lengviau priimame pasikeitimus. Tad atostogas ne tik reikėtų planuoti, bet ir derinti su savo fiziologiniais ir psichologiniais poreikiais.

Nuovargis, tuštumos, beprasmybės jausmas, nesusivokimas savo jausmuose, nuobodulys - tai pirmieji signalai, kad esame pavargę ir būtinas poilsis.
Psichologė priminė, kad šie požymiai yra labai individualūs ir negalima taikyti visiems vienodai, tačiau tam tikri bendrumai egzistuoja. Apie organizmo poreikį pailsėti įspėja ir jausmas, jog gyvenimas primena užburtą ratą, arba sunkiai įvardijami norai, kai norisi nežinia ko.

Pajutus pirmuosius nuovargio požymius nereikėtų numoti ranka ir laukti kasmetinių bei suplanuotų atostogų. Tokiu atveju praverstų ir trumpalaikis poilsis.

"Reikėtų labiau įsiklausyti į save, pajausti save", - patarė specialistė.
Šis patarimas tinka ir planuojant atostogas. Psichologė patarė atsižvelgti į individualius savo poreikius ir nepasiduoti tuo metu vyraujančioms atostogų madoms.

"Visi važiuoja į Turkiją, tai ir aš važiuosiu. Tuo labiau, kad siūlo pigiau. Kartais žmogus vadovaujasi tokiu požiūriu. Bet būtina pajausti, ko aš noriu, o ne kas yra madinga", - aiškino E.Dadašova.

Išbandžiusiajam populiarius atostogų būdus, atsirinkti lengviau, koks poilsis tinkamiausias. Planuojant ilsėtis su šeima, taip pat nereikėtų ignoruoti savo poreikių. Geriau visiems šeimos nariams išsakyti savo lūkesčius.

Orientavimąsis į savo, o ne aplinkinių norus leidžia geriausiai pailsėti ir atgauti jėgas. O jeigu nežinai, ko nori? Pasak pašnekovės, tada geriausiai išgryninti savo norus.

"Vidinis balsas ar intuicija - geriausias atostogų planuotojas", - pabrėžė psichologė.

Gyventi "čia ir dabar"

Kartais atsisakyti atostogų verčia nerimas dėl gerokai suplonėsiančios piniginės. Arba vidinis kirminas graužia, pramogoms išleidus daugiau nei planuota. Kaip tokiais atvejais susitvarkyti su užklumpančiu kaltės jausmu?
E.Dadašova siūlė prisiminti kadaise matytus filmus, kaip žmogelis taupė atostogoms, o paskui drebėjo dėl kiekvieno išleisto lito.
"Toks žmogus bus įsitempęs, susikaustęs ir nepailsėjęs. Geriau leisti sau ramiai ilsėtis pagal savo išgales", - paaiškino ji.
Pasak psichologės, prieš leidžiant pinigus reikėtų pasitelkti planavimo įgūdžius. Jų neturinčiam, gal ir sunkiau bus susitvarkyti su situacija. Bet šito taip pat galima išmokti.

"Kaltės jausmas parodo nepasitikėjimą savimi, nemokėjimą planuoti. Iš kitos pusės parodo, kad tam tikrų dalykų dar turiu išmokti", - aiškino pašnekovė.
Graužiant nerimui dėl išleidžiamų pinigų, psichologė siūlė apsispręsti, kas svarbiau. Jei taupysi ir ko nors sau neleisi, kažko neteksi. Bet jei išleisi pinigų - patirsi naujų įspūdžių. Tad kas geriau - sutaupyti ir nuskriausti save, ar patirti naujų išgyvenimų.

"Patardami žmonėms psichologai orientuojasi į "gyventi čia ir dabar". Nors planuoti ir žiūrėti į ateitį taip pat reikia. Viskam turi būti saikas. Negalima taip galvoti, kad dabar sunkmetis ir aš neatostogausiu, nes nežinau, kas bus rytoj. Svarbiausia nepamiršti savo poreikių. Kartais tam ryžtis būna labai sunku, bet kai padarai - džiaugiesi. Nauji įspūdžiai, potyriai atpalaiduoja bei suteikia naujų jėgų", - tikino E.Dadašova.

Neskubėti atostogauti ir dirbti

Pailsėjęs žmogus vėl tampa kūrybingu ir atsipalaidavusiu, pasitikinčiu savimi ir lengviau priimančiu naujoves. Po atostogų su didesne energija kimbama į darbus. Ne tik daugiau padaroma, bet ir siekiai lengviau realizuojami.
Psichologė įspėjo, kad pradėjus atostogauti nėra lengva iš vieno gyvenimo ritmo peršokti į kitą. Tad po įtemptų darbų nereikėtų staiga pulti intensyviai atostogauti. Geriau duoti sau laiko susivokti, nuo ko pradėti, nuosekliai planuoti poilsį.

Toks patarimas pravers ir po atostogų grįžus į darbą. Pailsėjus sunkiau įsivažiuoti į įprastą darbo ritmą. Bet tai žinant, pasikeitimus būna lengviau priimti.