Ar atsiras tikras kapitonas?

Nuo nepriklausomybės pradžios ministerijos stalčiuose yra sukauptos šūsnys užsienio ekspertų pasiūlymų ir patarimų, jog reikia mažinti ligoninių skaičių. Mažinti ligoninių skaičių reikėjo jau seniai. Idealus laikotarpis buvo tada, kai nebuvo krizės. Ar tikrai taip?

Atsakymą į šį klausimą gali pateikti viena istorija. Amerikos kompanija gamino racijas ir verslas klojosi itin gerai. Kompanija pirmoji buvo jas sugalvojusi bei pirmoji pagamino ir žengė šio proceso priešakyje.

Firmos būstinės kabinetuose vyravo pakili nuotaika, vadovai savo pavaldiniams nuolat mokėjo didelius priedus. Atrodė, kad gyvenimas nebegali būti geresnis. Tačiau sėkmės viršūnėje, kai visiems atrodė, kad tą veiklą reikia tęsti, į kiekvieną firmos kabinetą užėjęs generalinis direktorius pasakė: "Racijas gaminti baigėme, galvosime, ką daryti toliau".

Visi buvo šokiruoti šio fakto: "Direktoriau, juk firma klesti. Kažkoks absurdas ją uždaryti. Juk negali būti geriau. Mes esame pirmaujanti kompanija šioje srityje, o jūs norite racijų nebegaminti". Darbuotojai buvo suglumę ir niekaip negalėjo patikėti, jog tai nėra balandžio 1-osios pokštas.

Po kurio laiko direktorius vėl kreipėsi į visus darbuotojus ir pasakė: "Dabar gaminsime štai tokius dalykėlius". Ir iš kišenės ištraukė mobiliojo telefono prototipą. Šiandien ši firma vadinasi "Motorola", o jos konkurentų, gaminusių racijas, vardų niekas net nežino.

Šis veikimo principas verslo pasaulyje yra vadinamas konstruktyviuoju suardymu. Pokyčius reikia daryti ne tada, kai kyla krizė, jie turi būti daromi tuomet, kai viskas klojasi sėkmingai, nes po sėkmės visada ateis nesėkmė. O po nesėkmės ateis sėkmė.

Klausimas yra tik toks: kaip mes būsime pasiruošę kiekvienam šių etapų? Ir kokių minčių, idėjų, projektų būsime parengę, kad galėtume sėkmingai išgyventi kiekvieną iš šių periodų?

Tad kodėl tuomet, kai sveikatos apsaugos sistemoje cirkuliavo gerokai daugiau pinigų, nebuvo mąstoma ir ruošiamasi kitam etapui? Reikėjo tik praverti kelis ministerijos stalčius, kuriuose yra šūsnys užsienio ekspertų patarimų, kaip reikia sumažinti ligoninių skaičių Lietuvoje.

Tuose stalčiuose guli ir kitas įdomus skandinavų ekspertų pateiktas siūlymas. Jų manymu, Lietuvai reikia ne dviejų, o trijų universiteto lygio ligoninių. Ministras A.Čaplikas jas vadina valstybinio finansavimo ligoninėmis. Skandinavai mano, jog tokios ligoninės reikia kiekvienam milijonui gyventojų.

Kodėl ministras staiga įsiklausė į Pasaulinio banko išvadas, kad reikia mažinti ligoninių skaičių, ir visiškai užmiršo seną, bet labai gerą pasiūlymą, jog Vakarų Lietuvos regionui reikia universitetinio lygio ligoninės? Tuomet reforma vadintųsi ne 3R2V - ji iš tikrųjų galėtų būti vadinama 3R - trys lygiaverčiai regionai. Nejaugi dėl to būtų blogiau Lietuvai?

Tačiau tam neužtenka vien tik ministerijos iniciatyvos. Reikia, kad ir Vakarų Lietuvos regionas šį klausimą aktyviai keltų. Kas gali kelti klausimą? Atsiminus tą faktą, kad Lietuvoje apie reformas diskutuoja tik vyr. gydytojai ir jų įgalioti asmenys, šį klausimą aktyviai apsvarstyti galėtų būtent jie. Tačiau kodėl jie neišdrįsta to padaryti drąsiai, viešai ir ryžtingai?

Atsakymą į šį klausimą galima rasti puikiame A.Čekuolio straipsnyje "Baimė žudikė", kurį išspausdino žurnalas "Valstybė". Prancūzų mokslininkas A.Bombardas įrodė, kad per "Titaniko" katastrofą gerokai daugiau žmonių nuskendo dėl to, kad laive kilo didelė baimė ir panika. Santykinai daugiausiai išsigelbėjo vaikų, nes jie nesuprato, kas vyksta.

Baimė netekti posto, baimė laiku daryti pokyčius, baimė įgyvendinti iniciatyvas ir baimė diskutuoti ir net prieštarauti "vyr. gydytojams-korifėjams" kyla dėl visai kitų dalykų. Ji kyla dėl to, kad norint patekti į šiuos postus ir juose išsilaikyti arba norint, kad ligoninė gautų vieną kitą milijoną, buvo daromi tik jiems suprantami ir žinomi kompromisai, visai užmirštant, kad pagrindinis vyr. gydytojų uždavinys yra atstovauti ligoninėms, miesto, krašto pacientams ir specialistų interesams.

Antra vertus, gal kitaip ir negalėjo susiklostyti, nes kai vienas žmogus lemia labai daug, anksčiau ar vėliau tampa pažeidžiamas. Atėjo pokyčių metas, ir šiuo metu yra unikali galimybė pakeisti "Titaniko" kursą.

Iniciatyvos šioje situacijoje galėtų imtis Klaipėdos specialistai. Ar atsiras pajūryje tikras laivo kapitonas? Klausimas ne tik retorinis.