Plaukų problemos

Plaukų problemų sprendimo istorija yra tokia pat sena, kaip ir žmonija, nes grožio ir sveikatos išsaugojimo problema yra visad aktuali. Mūsų plaukai turi būti gražūs bet kokiame amžiuje ir bet kokiu metų laiku - pavasarį ir vasarą, rudenį ir žiemą. Jei mūsų plaukai nėra sveiki, nežvilga, lūžinėja ir slenka tuomet yra sunku sukurti gražų įvaizdį bei toks įvaizdis nėra pasitikėjimo savimi priemonė. Tokiu atveju pats laikas susirūpinti plaukų struktūros atkūrimu, plaukų šaknų stiprinimu ir kt., be to reikia pasidomėti apie plaukų problemos charakterį ir tinkamai parinkti specialius preparatus ir metodus problemoms šalinti. Tačiau ne kiekvienas iš mūsų laiku pastebi plaukų būklės pokyčius ir „išgirsta" savo plaukų pagalbos šauksmą. Žvilgesio netekimas, pleiskanos, padidėjęs galvos odos ir plaukų sausumas ar riebalavimasis arba tiesiog jautrumas, plaukų retėjimas ir slinkimas ir kiti požymiai mums kužda, kad laikas susirūpinti ne tik plaukų grožio atkūrimu, bet ir išsiaiškinti problemos priežastis.

Dauguma mano, kad tereikia pakeisti higienos ar kosmetines plaukų priežiūros priemones ir viskas susitvarkys. Tačiau plaukai šiaip sau nepraranda nei žvilgesio, nei tamprumo, nepradeda šiaip sau „beprotiškai" slinkti. Viskam yra priežasčių ir jos dažniausia glūdi mūsų organizmo viduje. Rečiau plaukų problemos yra sąlygojamos prastos priežiūros. Žmogaus organizmo sveikatos ir gyvensenos ypatumus sudaro: paveldėtos sveikatos nukrypimai nuo normos, "įgytos" ir perneštos ligos, vartotų vaistų stiprumas, komplikacijos po ligų ir gydymų, maisto kokybė ir įvairovė, skysčių kiekis dienos racione; gyvenimo būdas, poilsio kokybė, charakterio savybės, šeimos tradicijos, nuotaikų svyravimo amplitudė, savo asmenybės suvokimas. Išoriniai veiksniai dažniau yra prastos plaukų priežiūros pasekmės. Tinkama priežiūra tai ne tik higienos sumetimais ištrinkti plaukai ir galvos oda. Tai visų pirma, naudojamų plaukų priežiūros priemonių kokybė ir mokėjimas pasirinkti sau tinkamus preparatus bei teisingai juos panaudoti. Antra, tai plaukų priežiūra po plovimo ir šukuosenos kūrimas - plaukų šukavimas, džiovinimas, šukuoseną formuojančių preparatų naudojimo būdas bei cheminių procedūrų dažnis,  stiprumas ir pan. Apibendrinant galima pasakyti, kad plaukų struktūros ir galvos odos problemos bei tolimesnės plaukų slinkimo ir grožio netekimo problemos tiesiogiai priklauso kaip nuo vidinių kiekvieno žmogaus organizmo sveikatos ir gyvensenos ypatumų, taip ir nuo plaukų priežiūros taisyklių paisymo.

Odos sutrikimai

Prie galvos odos sutrikimų yra priskiriama odos riebalinių liaukų pernelyg didelė arba, atvirkščiai, nepakankama sekrecija. Pirmu atveju tai sąlygoja atitinkamai greitai besiriebaluojančius odą ir plaukus, tuo tarpu, antru atveju pasekmės yra jautrūs ir nusausinti oda ir plaukai. Bent kokiu atveju abiejų šių odos būsenų, nekalbant apie kitas priežastis, dažna išdava yra kitas galvos odos sutrikimas - pleiskanojimas, kuris tipiškai pasireiškia atsilupusių žvynelių byrėjimu ant rūbų. Galvos oda, kaip ir viso kūno oda, pastoviai atsinaujina, "numetant viršutinį sluoksnį", kas yra normalu ir mes to nepastebime. Natūralų „numetimą" suragėjusių odos ląstelių jokiu būdu nereikia maišyti su odos pleiskanojimu ar kitais dar rimtesniais susirgimais. Apie 45 proc. visų žmonių (vyrų ir moterų) susiduria su pleiskanomis, daugiausia tai būdinga vyrams nuo 16 iki 30 metų ir ypatingai žiemą ir pavasarį. pleiskanų atsiradimą gali sąlygoti daugybė priežasčių, pavyzdžiui sutrikusi medžiagų apykaita, alerginės reakcijos, fiziologiniai organizmo pasikeitimai, kraujotakos sutrikimai, infekcijos, traumos, nervų sistemos sutrikimai, neracionalus maitinimasis, oro ar aplinkos tarša, o kartais pleiskanos atsiranda dėl galvos odos specifinio grybelio atsiradimo galvos odos paviršiuje. Taip pat pleiskanų ir pakitusios odos būklės atsiradimą gali įtakoti netinkami ar prastos kokybės šampūnai ir kitos kosmetinės plaukų priežiūros priemonės bei vandens kokybė. Gana dažnai smulkios pleiskanos („pabiručiai") atsiranda nuo netinkamų plaukų priežiūros ar šukuosenos kūrimo produktų. Tokiu atveju paprasčiausia yra po plaukų trinkimo ir šampūno nuskalavimo perskalauti plaukus su parūgštintu (citrinos sultimis ar actu) vandeniu, nes esant šarminei galvos odos mikrofloros aplinkai pleiskanos labai greit plinta ir rūgštinė aplinka sumažina jų galimybes formuotis. Jeigu tai nepadeda tuomet teks imtis rimtesnių priemonių.

Odos susirgimai

pleiskanos ar seborėja? Šios dvi sąvokos labai dažnai painiojamos, nes termino „sausoji seborėja" suvokimas lyg ir sutampa su „įprastų pleiskanų" sąvoka, t.y. padidėjęs galvos odos ląstelių šerpetojimas, pasišalinimas, birimas ir t.t. neesant riebalinių liaukų riebalų sekreto išskyrimo padidėjimui. Tačiau, esant seborėjai, apart minėto sąlyginai patogeninio grybelio aktyvumo padidėjimo slopinamos baktericidinės riebalų sekreto savybės. Tai skatina riebalų sekreto kiekio padidėjimą riebalinių liaukų kanaluose ir galvos odos paviršiuje, kas savo ruožtu, skatina infekcijos plitimą. Kitaip tariant, jeigu pleiskanos tampa riebios, prasideda besikartojantis niežulys, atsiranda galvos odos paraudimai, plaukai kabo lyg „varvekliai", retėja bendro pleiskanojimo fone, reiškia vystosi seborėja. Papildomi faktoriai, veikiantys šį susirgimą, tai neteisingai parinktos ir naudojamos plaukų ir odos priežiūros priemonės, virškinamojo trakto veiklos sutrikimai, chroninės infekcijos, hipovitaminozės (A ir C). Todėl kuo anksčiau bus pradėtas šio susirgimo gydymas, tuo geriau. Gydymui reikia naudoti tik profesionalius gydomuosius preparatus.

Kiti dažniau pasitaikantys dermatitai (odos susirgimai) yra žvynelinė (psoriazė) ir egzema. Visų dermatitų atvejais reikia kreiptis į odos gydytoją - dermatologą.

Plaukų susirgimai

Kiekvienas plaukas susiformuoja ir pradeda augti iš folikulo, išeinant į odos paviršių. Folikulai yra labai akivaizdūs galvos odoje, jų yra visur išskyrus ant delnų, padų, lūpų ir gleivinės. Plaukų folikulai yra labai svarbūs natūralioje žinduolių atrankoje. Plaukų skaidulos formuoja ne tik tvirtą barjerą, saugantį epidermį nuo įbrėžimų ir nuo ultravioletinių spindulių spektro, kai kurie plaukų folikulai turi aplink save didžiulį tinklą nervų galūnių, tiekiančių informaciją sensoriniams receptoriams, lytėjimo informaciją apie aplinką. Plaukų folikulų susirgimai yra skirstomi į infekcinius ir kitus (natūralius). Galvos odos infekcija ir apsikrėtimas šiuo metu yra labai dažnai pasitaikantis reiškinys, ypatingai vystosi Vakaruose. Kadangi susirgimų ir ligų sukėlėjai, tokie kaip bakterijos, grybelis, virusai, mikroskopiniai gyviai, lengvai plinta nuo vieno žmogaus prie kito. Infekcinės ligos plinta dažnai nuo prisilietimo prie sergančio žmogaus ar jo daiktų, nuo fizinio kontakto su ligoniu. Bet kuriuo atveju, galvos odos susirgimai labai greit plinta nuo pasinaudojimo pavyzdžiui tuo pačiu rankšluosčiu po infekuoto žmogaus, nuo kontakto su infekuotais gyvūnais, tame tarpe ir su naminiais numylėtiniais, arba per kontaktą su užkrėstu dirvožemiu ar vandeniu. Vieši mineralinių vandenų kurortai ir užteršti vandens telkiniai ar šaltiniai yra savotiški infekcijų plitimo šaltiniai, nors ten yra smagu ir šilta, bet dažniausia nelabai švaru, dėl to bakterijos gali ilgai gyvuoti ir lengvai patekti ant žmonių odos.

Plaukų folikulų infekciniai susirgimai gali būti sukelti bakterijomis, grybeliais, virusais arba parazitais, tačiau dažniau pasitaiko patogeniniai odos susirgimai dėl bakterijų ir grybelių. Apibrėžta uždegiminė reakcija, kuri sufokusuota į paviršutinį plauko folikulo sluoksnį dažnai vadinama folikulitais. Kad supaprastinti platų folikulitų būklės spektrą, jie yra klasifikuojami į infekcinius folikulitus ir neinfekcinius folikulitus, priklausomai nuo klinikinių apraiškų ir terapeutinių metodų pritaikymo. Prie neinfekcinių folikulitų galima būtų priskirti sistematinių ir vietinių kortikosteroidų bei kortikotrofino naudojimą. Šie vaistai gali sukelti odos išbėrimus iš smulkių pūlinukų, kurie labai greit pasiskirsto po visą kūną. Bet kuriuo atveju, folikulitai turi daugiau infekcinį pagrindą, priklausomai nuo ligos sukėlimo priežasties, toliau jie klasifikuojami kaip grybeliniai, bakteriniai, virusiniai arba parazitiniai. Sergant kokiomis nors odos ligomis, tokiomis kaip egzema, psoriazė, seborėja, trichofilija ir mikrosporija, būna pakenkiami ir plaukai, jie tampa trapūs ir nulūžta 2-3 mm nuo odos. Be minėtų plaukuotos galvos odos dalies susirgimų yra ir kitų, žemiau išvardytų. Tačiau apart plaukų susirgimų dažnai pasireiškia padidėjęs plaukų slinkimas, nuplikimas. Be to, dažnai pasitaiko mechaniniai plaukų pažeidimai dėl netinkamos priežiūros, plaukų struktūros silpnėjimas dėl vidinės sveikatos būklės pablogėjimo, plaukų plonėjimas ir skilinėjimas dėl emocinių ir fiziologinių faktorių pablogėjimo. Bet kuriuo atveju, jeigu pasireiškė koks nors susirgimas, reikia pasirūpinti ne tik jo gydymu, organizmo stiprinimu, bet ir tinkama galvos odos ir plaukų priežiūra bei elementariu higienos taisyklių paisymu.

Plaukų struktūros anomalijos

Normalus sveikas plaukas yra stipresnis nei varinė viela tokio pat skersmens. Nusilpęs plaukas nėra stiprus ir gali turėti visą virtinę vidinių plauko kamieno formavimosi defektų. Įgimtos plaukų kamienų anomalijos silpnina plauką, jis pradeda plonėti ir lūžinėti. Kartais tokie plaukai turi vienam ar kitam susirgimui būdingą vaizdą, pavyzdžiui, primena kietai suspaustą spiralę arba persisukusius stiklo siūlus (pili torti) arba verpsto pavidalą (moniletriks) su besikaitaliojančiais plauko kamieno pastorėjamais ir suplonėjimais, kartais auga įvairiausiom kryptim ir su jais neįmanoma susivaldyti. Dažniausia plaukų struktūros anomalijos yra įgimtos (genetiškai užprogramuotos) arba gali atsirasti dėl įvairesnių ligų padarinių. Degeneratyvūs plaukuotos galvos dalies plaukų procesai buvo visapusiškai išnagrinėti įvairių mikroskopinių tyrimų ir metodikų pagalba, jų dėka galima atsekti plauko žvynelių ląstelių susluoksniavimą iki pat plauko žievės pluošto plaukų galiukuose.

Maitinimas turi didžiulę įtaką plaukų struktūros kokybės palaikymui. Plaukų sveikumo nukrypimai gali atsirasti dėl baltyminių maisto produktų stokos ar nepakankamo kiekio dienos racione, pavyzdžiui, laikymasis neracionalių dietų, vegetarizmas. Plauko struktūros pagrindą sudaro aminorūgštys, šių aminorūgščių šaltiniu yra ekzogeniniai baltymai; kai kurios aminorūgštys yra nepakeičiamos, dėl to maitinimasis tik ribotu racionu (pavyzdžiui, tik augaliniais produktais) skatina aminorūgščių deficitą, o tai reiškia - veda prie plaukų struktūros „statybinių medžiagų" stokos. Vitaminų ir mikroelementų stoka taipogi skatina plaukų struktūros pablogėjimą ir silpnėjimą, nes pastarieji taip pat yra plauko struktūros sudėtinės dalys arba dalyvauja metabolizmo procesuose.

Plaukų kamieno anomalijos sąlyginai skirstomos į tas, kurios veda prie plauko lūžinėjimo defektų ir prie plauko formavimosi defektų.

Plaukų struktūros pažeidimai

Tiesūs, banguoti ir garbanoti plaukai yra pateikiami kaip sveiki normalūs plaukai. Sveikų plaukų išorinis žvynelių sluoksnis, sudarytas iš keratino epidermio ląstelių, primena čerpėmis dengtą stogą. Išorinis žvynelių sluoksnis yra pakankamai tvirtas ir saugo vidinį plauko žievės sluoksnį. Plauko žievė sudaryta taipogi iš mirusių keratino plokščių ir suspaustų kartu ląstelių pluošto (žr. plaukų biologija). Skirtumas tarp tiesių, banguotų ir garbanotų plaukų yra jų formoje. Tiesūs plaukai yra apvalūs arba beveik skritulio formos, banguoti plaukai turi ovalo formą ir garbanoti plaukai turi plokštesnio ovalo formą. Stebėtina jog garbanoti plaukai turi raitytus plaukų folikulus, o tiesūs plaukai turi tiesius plaukų folikulus, banguoti plaukai turi lenktos formos folikulus. Garbanotų plaukų raitytuose folikuluose plaukų ląstelės formavimosi metu susijungia į kreivę, kurios išlinkimas kaitaliojasi su „išsipūtimu" (kaip raidės „S"). Beaugant tokiam plaukui jis daugiau turi besikaitaliojančių kreivių. Tačiau garbanotų plaukų folikulai raitydamiesi suformuoja plokštesnį plauką - kuo daugiau plaukas garbanojasi, tuo jo forma daugiau primena priplotą ovalą. Rezultate, kada plauko ląstelės sukietėja jie ne tik tampa garbanoti, bet ir turi plokštaus ovalo formą. Garbanotas plaukas visad auga garbanotu ir jeigu mes staiga patrauksim tokį plauką, ištiesindami jį, o po to paleisim įtempimą, jis vėl sugrįš į pirmykštės garbanos formą.

Kodėl normalūs plaukai gali turėti įvairias formas - tam yra daugybė priežasčių, susijusių su plauko folikulo ir struktūros formavimosi defektais organizmo vystymosi metu. Tačiau mūsų dienomis vis dažniau moterys ir vyrai norėdami pakeisti savo šukuoseną keičia ir savo natūralią plaukų formą chemiškai, termiškai, mechaniškai ir pan. Tokie veiksmai neapsieina be išorinio plaukų sluoksnio pažeidimų ir gali išprovokuoti vidinės plauko struktūros (plauko žievės) defektų atsiradimą ir taip pat įtakoti į plauko atsparumą fizinių procesų metų (plaukų šukavimas ir pan.). Išorinis poveikis į plaukų kamieno struktūra, toks kaip natūralus (aplinkos - dėvėjimosi), mechaninis (šukuojant, veliant ir kt.) ir cheminis, gali taip pat būti svaria priežastimi, skatinanti atitinkamai plaukų natūralus, mechaninius ir cheminius pažeidimus bei patologijas. Plauko kamieno išorę veikia tokie natūralūs faktoriai kaip saulės ultravioletiniai spinduliai, jūros druska, žvarbus vėjas, kurių poveikis pasireiškia tuo, kad yra pažeidžiamas išorinis apsauginis plauko sluoksnis. Cheminio poveikio atveju (plaukų dažymas, blukinimas, cheminis sušukavimas) plauko apvalkalas suminkštėja ir tampa lengvai pažeidžiamas mechaniniam trynimui (pavyzdžiui, šukuojant plukus), ypatingai, kai jie yra šlapi ar drėgni. Plauko apsauginio apvalkalo praradimas dažniausia veda prie plaukų galiukų skilinėjimo, prie viso plauko kamieno drėgmės praradimo ir, be plaukų galiukų įskilimo, per visą plaukų ilgį pasirodo išilginis plauko struktūros skilimas, t.y. plaukuose prasideda struktūros yrimo procesas. Dažnas cheminis poveikis į plaukų struktūrą ir nepakankama ar netinkama plaukų priežiūra didina plaukams padarytą žalą. Deja, šiuos plauko kamieno struktūrinius pokyčius galima pastebėti tik po mikroskopu.