Sveikata, ar galime ją nupirkti?

Sveikata. Visi jos norime. Tik iš kur ją galime paimti? Gal nupirkti? Šiandien, jei tik leidžia piniginė, galime įsigyti kone viską. Nori skanumynų - atvešim į namus, pramogų - tik rinkis. Gal automobilį, namą, keliones, sporto priemones? O kaip su sveikata? Televizija, spauda, radijas kasdien kartoja: nupirk - tapsi laimingas. Pirk šį automobilį - tave mylės visos merginos, pirk masažuoklį - tapsi liekna ir graži. Dar ne taip seniai buvo „Užtrauk dūmą ir tapsi kaubojumi laukinėse Amerikos prerijose", vėliau uždraudė. Kaubojumi nei vienas surūkęs cigarečių pakelį taip ir netapo...

Ar pasimokėme?

Kasdien televizijoje atsiranda nauji masažuokliai, treniruokliai, gėrimai, priemonės sulieknėti, vaistai. Po pusmečio ar metų jie pranyksta, pasirodo nauji, geresni. Ką mes matome reklamos siūlomuose produktuose? Turbut ne šiaip treniruoklį ar buteliuką, o galimybę tapti sveikesniais, gražesniais. Juk to dažniausiai siekiame? Tad ir parduoda mums ne daiktą, o iliuziją, kuri dažniausiai subyra į šipulius, kai tik mums į rankas patenka naujas pirkinys. Na, kartais po kelių mėnesių.

Paskaičiuokime, kiek mums pažįstamų žmonių tapo sveiki ir raumeningi reklamuojamų masažuoklių ir treniruoklių pagalba? Arba kiek nutukusių žmonių visam laikui atsikratė antsvorio padedami „stebuklingų" kapsulių ar gėrimų?

Nežinau nei vieno... Lygiai taip, kaip neprisimenu nei vieno, kuris būtų išmokęs skaityti tik nusipirkęs pačią geriausią ir naujausią knygą, arba rašyti - įsigijęs moderniausią tušinuką.

Kodėl taip tikim, kad galime sveikatą nusipirkti vaistinėje ar parduotuvėje? Dėl to, kad tai realu, ar dėl to, kad mus kasdien tuo stengiamasi įtikinti? O ir pastangų mažiau reikia. Kam sportuoti, jei galima suvalgyti piliulę arba užsidėti naujausią diržą-masažuoklį ir riebalai patys ištirps gulint ant sofutės prieš televizorių? Be abejonės, hiperbolizuoju. Tačiau ar tikrai nebuvome pakliuvę ant tokio kabliuko? Tame, kad nuperkame naują treniruoklį ar maisto papildus, tikrai nieko blogo nėra. Atvirkščiai, gamintojas uždirba, mes gauname puikų produktą, ekonomika klesti, visi patenkinti. Blogiau, kai pradedame tikėti, kad pirkinys už mus išspręs atsiradusias problemas. Nesvarbu, ar tai viršsvoris, ar virškinimo sutrikimai, ar peršalimas. Jei problemos priežastis yra mūsų mąstymas ir netikusi elgsena, nepadės jokie treniruokliai. Turime pakeisti save, panaikinti priežastis.

Sveikatos ir jaunystės eleksyro žmonija jau ieško tūkstantmečius
Kol kas dar nerado. Matyt rytoj ar net po dešimtmečio taip ir neatras. Tai ką gi mes perkame? Kodėl kas kart tikimės, kad šį kartą gal padės? O gal ir patys tuo netikime, tik reikia nuraminti sąžinę: „Aš juk pabandžiau, nepadėjo, ne aš kaltas, gal kitą kartą"

Turbūt todėl ir nepykstame, kai išgėrus keletą jogurto buteliukų, joks apsauginis skydas apie mus nesusidaro. Arba kelis metus valius dantis su pačia geriausia dantų pasta, kuria naudojasi net bebrai ir sutartinai rekomenduoja visi televizijoje matomi „stomatologai", vis vien atsiranda naujų skylučių. Turbūt čia jau mūsų kaltė, gal per retai valėmes, o gal tą dantų pastą visą gyvenimą reikia naudoti, bet į pabaigą jau dantų pradeda trūkti... Be to, po pusmečio atsiranda nauja „pagerinta formulė". O stomatologų pacientai vis jaunėja dėl nepaaiškinamų priežasčių.

Albertas Einšteinas yra pasakęs: „Beprotybė yra nuolat daryti tą patį ir tikėtis kitokių rezultatų."

Ko mes tikimės kas kart eidami į parduotuvę pabandyti naujo produkto? Techninė pažanga tikrai nejuda į priekį taip greitai, kaip atrodo žiūrint reklamas. O jei ir juda, tai matyt kitose srityse.

Sveikatos šaltinis

Kodėl taip yra, kad vienas sėkmingas versle ir turtingas, o kitas ne? Kodėl vieni puikiai bendrauja ir yra gerbiami aplinkinių, kiti ne. Galų gale, kodėl vieni žmonės visą gyvenimą gerai jaučiasi ir yra sveiki, o kiti nuolat serga, vargsta ir anksti palieka šį pasaulį? Gal lemia genai? Šiek tiek - taip. Žinoma dar yra atsitiktinumas, likimas ir aplinkybės. Tik jų mes pakeisti nelabai galime. O kas priklauso nuo mūsų? Ką galime padaryti?

Galime valdyti savo mintis ir darbus. Sužinoti ir išmokti tai, ko nežinome. Imti daryti tai, ko iki šiol nedarėme. Nustoti elgtis taip, kaip nedera.

Vaikystėje nei vienas negavome mokėjimo vaikščioti, kalbėti, rašyti, skaityti, skaičiuoti ar važiuoti dviračiu piliulės. Teko padirbėti ir vieną kartą visam gyvenimui išmokti. Lygiai taip pat vaikystėje išmokstame gyventi sveikai arba ne, taupyti pinigus arba išlaidauti. Nesvarbu, kad tokių dalykų mūsų specialiai niekas nemoko. Dažniausiai to mokomes iš tėvų ir mus supančios aplinkos.
Visi žinome patarlę: „Obuolys nuo obels netoli krenta". Tik kažkodėl dažniausiai ji yra naudojama neigiama forma. Juk persiduoda ir geri dalykai.
Turtingų tėvų vaikai dažniausiai tampa turtingi. Ne sėkmė lemia rezultatus. Loterijoje laimėjęs milijoną turtingas iš jo moka padaryti du, o vargšas per metus iššvaisto viską iki paskutinio cento. Galutinis rezultatas lieka tas pats. Svarbu kas yra žmogaus galvoje. Tad ar verta stebėtis, kad sveikų ir mokančių savo sveikata pasirūpinti tėvų vaikai perima visus gerus įgūdžius. Dažniausiai jie patys to nė nežino. Kaip turtingų tėvų vaikams natūralu gyventi turtingai, taip ir sveikų tėvų vaikams sveikata yra savaime suprantamas dalykas. Paklausus ilgaamžio: „Ar sveikai gyvenai?", dažnas atsakys: „Nežinau, turbūt ne, gyvenau taip, kaip ir tėvai, kaip visi". Tik ilgesnio pokalbio metu paaiškėja, kad jis pats to nežinodamas laikėsi daugumos sveikos gyvensenos kanonų. Nesvarbu ar žmogus galvoja, kad sveikai gyvena, ar apie tai net nesusimąsto. Viską lemia realūs veiksmai ir elgsena.

Paveldimumo įtaka

Jis neabejotinai svarbus, tik vaikai kartu su genais „paveldi" ir žinias, įgūdžius. Grupės mokslininkų, vadovaujamų ispanų onkologo Manelo Estelerio, atlikti identiškų dvynių (vienos kiaušialąstės dvyniai turintys lygiai tokį patį genų rinkinį) nuo 3 iki 74 metų amžiaus tyrimai nustatė, kad žmogaus sveikatą lemia ne tiek paveldimumas, kiek gyvenimo būdas. O dvynių porų skirtumai vystosi kartu su jų amžiumi. Pačius ryškiausius skirtumus įgauna dvyniai, kurie ilgą laiką gyveno atskirai vienas nuo kito. Mitybos sistema, ydingi įpročiai, bloga ekologija ir stresai lemia, jog iš identiškų dvynių poros su vienodu genetiniu polinkiu, galiausiai suserga tik vienas. Ir svarbu ne kokiai ligai turimas polinkis, o ar gyvenimo būdas jį aktyvuoja ar ne.

Net Pasaulinė Sveikatos Organizacija teigia, kad paveldimumas nulemia tik 20 proc. žmogaus sveikatos būklės. Kur likę 80 proc.?

Ne taip svarbu, kokius genus paveldėjome, jų pakeisti kol kas negalime. Tačiau dažniausiai tik nuo mūsų priklauso, kaip jie veiks. Jei galėjome paveldėti silpną kraujotakos sistemą ar polinkį tukti, turime galimybę užkirsti kelią „blogiems" genams aktyvuotis.

O kas, jei vaikystėje neišmokome rūpintis savo sveikata?

Mokytis dabar - kas mums belieka. Gyventi sveikiau, tausoti ir suprasti savo kūną, keisti įpročius niekada nevėlu.

Mūsų kasdienės elgsenos nepakeis ir nekompensuos jokie gydytojai, jokie vaistai ar kiti parduodami produktai. Taip kaip tušinukas negali už mus išmokti rašyti, arba gydytojas negali už mus sveikai maitintis ir sportuoti. Tačiau pasinaudoti mus supančiomis žiniomis, literatūra, gydytojų ir kitų žmonių žiniomis privalome. Tam reikia tik noro ir šiek tiek pastangų. Visur ir visada galime klausti: kas mums geriau? Kaip elgtis? Svarbu neskubėti pirkti, o pasirinkti tai, ko mums iš tiesų reikia.

Prekės, nuo kurių lūžta vaistinių ir parduotuvių lentynos, gali būti puikios pagalbinės priemonės siekiant sveikatos tikslų. Tik naudingos jos bus tada, kai pakeisime savo mąstymą ir gyvenimo būdą. Paimsime sveikatos vairą ir atsakomybę į savo rankas.

Pirmas žingsnis

Ar sunku būtų rasti laisvą valandėlę, kad niekas netrukdytų? Turbūt įmanoma. Neprošal būtų rašomojo popieriaus lapas ir rašiklis. Mes stebėtinai greitai pamirštame tai, apie ką galvojome ankščiau.
Tuomet ramiai pamąstykime ir atsakykime sau į klausimus:

Kokia yra mano sveikata ir savijauta dabar?

Ar aš ja patenkintas/a?

Užsimerkime ir įsivaizduokime save po 10 metų...

Kokia bus mano savijauta, jei ir toliau elgsiuos taip, kaip iki šiol? Geresnė?
Būkime sau sąžiningi ir atviri, kartais tai sunkiau, nei atrodo. Galite viską užrašyti. Patinka tai ką matome? Jei taip, puiku. Tuomet, keisti nieko nereikia.

Man nepatiko... Tokiu atveju kyla klausimas, ką daryti?

Paklauskite savęs:

Ką galiu padaryti, kad jau šiandien arba rytoj pagerinčiau savo sveikatą?
Gal kasdien vieną kavos puodelį pakeisti obuoliu ar apelsinu? Bandelę iškeisti į bananą? Ryte padaryti mankštą? Nueiti pas gydytoją?

Surašykite viską, dešimt, dvidešimt, o gal ir šimtą dalykų, kuriuos galėtumete padaryti dėl savo sveikatos. Svarbu, kad jie būtų aktualūs. Neverta rašyti „nerūkysiu", jei nerūkote arba užsirašyti į sporto klubą, jei nekenčiate sporto klubų. Pakaks dažnesnių pasivaikščiojimų po parką su draugais. Rašykite tai, ką iš tiesų galite ir norėtumėte padaryti.

Kai pabaigsite, turėsite visą sąrašą dalykų, kurie Jums asmeniškai padės tapti sveikesniais, stipresniais ir energingesniais. Nieko nereikia užsisakyti, pirkti ir vėliau išmesti. Rezultatai tikrai nustebins gerąja prasme. Nebloga pradžia?

Dabar belieka imtis darbo. Išsirenkam iš sąrašiuko pirmą, svarbiausią arba labiausiai patinkantį dalyką ir jį įgyvendinam.

Jei tai vizitas pas gydytoją eiliniam sveikatos patikrinimui - pirmyn!
Jei tai noras pradėti dieną nuo 5 minučių trukmės mankštos, puiku!
Gal noras užsirašyti į jogą? Ar pasivaikščioti su draugais po gamtą kelis kartus per savaitę?

Nesvarbu kas. Kiekvienas esame individualus ir tikrai nėra vieno teisingo kelio. Geriausi patarimai beverčiai, jei nesiruošiame jų įgyvendinti. Pradėkime nuo to, ką galime padaryti, nuo to, kas smagu.

Ar sunku? Spręsti jums. Galiu užtikrinti, kad tikrai rezultatyvu. Svarbu nepersistengti ir nesustoti. Eiti pirmyn, kol pamatysite rezultatus.

Neatsakėme į klausimą: "Kas galėtų mums parduoti sveikatą?"

Atsakymo nežinau... neradau dar tokio pardavėjo, jei rasit - praneškit. Tikrai žinau viena, kad sveikatą galime užsidirbti. Sėkmės !

www.jaunasirsveikas.lt