Kaip sėkmingai įveikti krizę

Gyvenimas - tai pamoka, kurios negalima išmokti, jį reikia nugyventi. Anksčiau ar vėliau jis mums pažeria įvairių sunkumų. Ir jei jie ištinka dažnai ar trunka ilgą laiką, tai ne vienam išmuša žemę iš po kojų. Jei pastaruoju metu vis dažniau apima neviltis, bejėgiškumas, prasta nuotaika (geriausiu atveju), jaučiatės sutrikę, kamuoja nerimas ir nuolatinė baimė, maudulys širdies plote - tai reiškia, kad yra apėmusi psichologinė krizė.

Pasikeičia vertybių sistema

Krizės mūsų laukia kiekviename žingsnyje, tik vienus jos paliečia labiau, kitus - mažiau. Krizė išjudina mūsų nusistovėjusį supratimą apie save, apie mus supantį pasaulį, tai yra sudrebina visą vertybių sistemą.

Kiekviena psichologinė krizė - tai ir tapatumo krizė. Kol mūsų gyvenime viskas klostosi gerai, kol gerai jaučiamės, tvirtai žinome, kas esame ir ko norime. Tuomet viskas aišku ir suprantama, o mūsų vertybės, idealai, požiūris į tam tikrus dalykus tvarkingai sudėlioti į vidines lentynėles. Ištikus krizei padėtis kardinaliai pasikeičia: viduje - minčių, jausmų chaosas, o tvarkingai sudėliota lentynėlių sistema sugriūva it kortų namelis. Kas tiko vakar, kuo šventai tikėjome, ištikus krizei netenka ankstesnės prasmės ir vertės.

Pamokymai neveiksmingi

Ištikus psichologinei krizei sustiprėja polinkis į destrukciją: autodestrukciją (polinkis į savižudybę, įvairūs fiziniai savęs žalojimo veiksmai) arba išorinę destrukciją (jėgos naudojimas kitų atžvilgiu, pykčio priepuoliai).

Taigi krizė - pavojinga linkme besirutuliojanti būsena, kai žmogus negali normaliai funkcionuoti: produktyviai dirbti, bendrauti nekonfliktuodamas, džiaugtis supančiu pasauliu.

Kas tokiu atveju padeda? Pirmiausia aplinkinių nuoširdžiai išreikštas supratimas, palaikymas, išklausymas. Taip pat galimybė išsikalbėti.

Kas tikrai nepadės? Pamokymai iš visažinio pozicijų, bet kokia žeidžianti kritika, įvairūs vertinimai.

Padėti gali gydytojas

Kai aplinkiniai negali duoti žmogui to, ko jam reikia tokiu sunkiu gyvenimo periodu, nėra nieko smerktino ar nenormalaus apsilankyti pas psichologą ar psichoterapeutą. Vizitas pas specialistą yra viena galimybių išsiveržti iš uždaro problemų rato ir pabandyti atgauti prarastą dvasinę ramybę.

Mitas, kad kreiptis į psichologą yra silpnumo požymis, klaidingas. Jis trukdo žmogui kabintis į gyvenimą, laiku kreiptis pagalbos. Juk kai suskausta dantį, natūralu eiti pas gydytoją. Kodėl tada, kai suserga mūsų siela, gydomės patys, kaip sugebam? Tokiu atveju nieko nuostabaus, jei taip paskęstame savo problemose, kad nebesuvokiame, kas mums dedasi ir ko mes norime.