Skiepai žudo; vaikų harmonija - sveikata

Virusai yra panašūs į genetines kompiuterines programas - tai žydrieji kamuoliukai, prilipę prie ląstelės paviršiaus. Ir vos patekę į organizmą, pradeda atakuoti ląstelę, praninka į jos šerdį ir programuoja ją taip, kad ji pradeda gaminti virusus, pati žūdama. Būtent tai vyksta, kai žmogus suserga. Svarbiausias ginklas kovoje su virusu yra limfocitai - ląstelės, kurios bombarduoja antikūniais. Šiuolaikinė medicina dar nesukūrė ne vienos efektyvios priemonės kovoje su virusiais palyginant su žmogaus imunine sistema.

Ne kartą žmoniją atakavo įvairios virusinės epidemijos. Iš istorinių šaltinių aišku, kad raupsai Kinijoje prasidėjo 3-ame mūsų eros amžiuje. Ten greičiausiai prasidėjo ir priemonių jai sustabdyti ieškojimas. Viena iš priemonių yra skiepai arba profilaktinis apkrėtimas, suleidus į kūną šiek tiek raupsų puvenų, kas leido persirgti liga lengvesne forma.

Anglas daktaras Edvardas Dženeris - vakcinacijos pradininkas.

Nuo 1796 m. prasidėjo skiepijimas vakcina, kai įvedama ne pati liga, o preparatas. Žodis "vakcinacija" kilęs nuo žodžio "vaka" - karvė. Jo vakcinos pagrindą sudarė "perleistos" per karvę raupsų virusas, kuris jau tampdavo silpnesnis ir būdavo suleidžiamas žmogui.

Gydytojas A.Kotakas savo knygoje "Negailestinga imunizacija" rašo, kad nėra įrodymų, jog būtent skiepai padėjo žmogui nugalėti kai kuriuos ypač svarbius infekcinius susirgimus, o faktai liūdija, kad susirgimai tuberkulioze, difterija, kokliušu ir kt. masiškai padėjo mažėti dar iki tol, kol buvo panaudoti skiepai prieš šias ligas. Tai vyko dėka pagerėjusių sanitarinių - higieninių sąlygų. O ten, kur plačiai buvo taikomos raupsų skiepai, liga ne tik kad nesiliaudavo, bet plėtėsi.

Skiepai kaip priėjimas prie žmogaus kūno

Šiandien yra sukurtas šetoniškas būdas - neva laisvanoriškas sutikimas, leidžiantis prieiti prie žmogaus kūno. Masinėmis dezinformacijos priemonėmis plačiai propaguojamas melas apie vakcinos naudą, žmonės masiškai bauginami neišvengiamomis ligomis, darbdaviai grasina darbuotojams atleidimu iš darbo, tėvai yra gąsdinami, kad vaikai nebus priimami į mokyklas ir t.t. Sistema, skelbianti kokią tai naują infekciją, yra pasiruošusi izoliuoti ištisas tautas, kaip pvz. buvo su Kinija.

Skiepai - ligų priežastis

Tiesa apie vakcinaciją vis labiau aiškėja. O tiesa paprasta: skiepai ne tik kad nesaugo nuo ligų, bet patys yra jų priežastimi. Skiepai pažeidžia imuninę sistemą. Po dozės skiepų vakcinuotasis apsikrečia tomis populiariomis ligomis, kuriomis niekada gal ir nesirgtų, bei gauna naujas, dar mokslo neištirtas, ligas. Tai pradedama gimdymo namuose. Vaikai yra individualybės ir jų visų negalima masiškai vakcijonuoti.

"Mano tėvas, gydytojas, surinkdavo vaikus, tarkim penkiolika, ir visi eidavo lankyti kokio nors ligonio. Jei kas nors nebuvo sirgęs ir turėjo polinkį į tam tikrą susirgimą, tai tas ir susirgdavo. Dažniausiai tai būdavo vienas iš tų penkiolikos...Po kurio laiko kartą perskaičiau priede prie žurnalo "Sveikata" 2000 m., kad Šveicarijoje, Vokietijoje tėvai, vaikams susirgus raudoniuke ar kt. vaikiška liga, neskiria jiems karantino, o kviečia klasės draugus aplankyti ligonio. Tokio tipo pakvietimai užsikrėsti prilygsta skiepams." - sako bioetikos komiteto narė, virusologė G.P.Černovskaja.

Kolektyvinis imunitetas

Tarptautinė Sveikatos Apsaugos organizacija paskelbė, kad vakcinacija nėra asmeniškas reikalas, tai - visuomeninis reikalas, nes jo paskirtis - kolektyvinis imunitetas. Natūralus imunitetas prarandamas žmonių visuomenėje. Ir kad palaikyti tą kolektyvinį imunitetą, reikia pastoviai žmones skiepyti. Bet kaip to pasiekti? Sveikų vaikų praktiškai nelikę, dauguma - ligoniai. Tuomet Sveikatos ministerija sugalvojo skiepyti ir ligonius, kuriems tie skiepai dar labiau griauna sveikatą arba jie net miršta. "Šiuo metu populiarėja nauja tendencija - skiepyti reikia nusilpusius vaikus. Kodėl? Todėl, kad pirmiausia jie iš tikrųjų suserga infekcinėm ligom, o antra - kitokių vaikų pas mus ir nėra. Vienoje vaikų poliklinikoje yra toks plakatas: "Skiepykite vaikus su sveikatos sutrikimais, nes jie labiausiai linkę į infekcinius susirgimus." Tačiau niekur nėra iškabinta ilgo tų skiepų šalutinio poveikio sąrašo." - sako virusologė G.P.Černovskaja.

Tėvai turi apsaugoti vaiką nuo skiepų

Sutinkamai su Skiepų kalendoriumi, vaikas iki pusantrų metų turi būti paskiepyti 9 kartus, o pirmąjį skiepą nuo hepatito B jis turi gauti pirmomis dvylika gyvenimo valandų, kitus - penkių dienų bėgyje. Taigi vos gimęs vaikas jau yra susargdinamas keliomis ligomis iš karto! Tai apie kokią ateities sveikatą gali eit kalba, kai jis ištisai serga būtent tuo laikotarpiu, kai vystosi jo svarbiausios organizmo sistemos, kurių paskirtis yra aprūpinti jį sveikata visam gyvenimui. Tėvai turi stengtis apsaugoto savo vaiką nuo skiepų bent iki 3 - 5 metų, kad suteikt galimybę prigimtinėms, natūralioms apsauginėms organizmo jėgoms sukaupt jų galią. "Vakcina tai "maža liga". Akademikas patofiziologas I. V. Dovydovskis yra pasakęs, kad "kada nors žmonija gailėsis, bet bus vėlu, kad patikėjo vakcinaciją neišmanantiems to reikalo žmonėms: epidemiologams, med. seselėms, pediatrams ir panašiai, nes imunoprofilaktika turi užsiiminėti imunologai".

Autizmo ir kt. ligų ryšys su skiepais

Amerikoje autizmu sergančių vaikų tėvai paduoda į teismą akds (kombinuotos - kokliušas, difterija ir stabligė) vakcinos ir hepatito B skiepų gamintojus, kaip kaltus dėl vaikų autizmo. Vienas iš Amerikos mokslininkų teigia, kad ypač nuo kokliušo skiepų yra pažeidžiama centrinė nervų sistema, todėl vaikai tampa hiperaktyvūs, agresyvūs, linkę į nusikaltimus ir t.t. Į kokliušo vakcinos sudėtį įeina pats pavojingiausias iš visų komponentas, žeidžiantis smegenis. Ko pasekoje sustoja vaikų intelektualinis vystymasis; atsiranda vidiniai pažeidimai organuose: smegenų, plaučių, širdies, virškinamojo trakto...; aukšta temperatūra, apsinuodijimas. Vaikai nebepajėgūs mokytis normaliose mokyklose. Yra 25 metų tyrimų duomenys, kiek kenkia tie skiepai: alerginės, astminės, mirties reakcijos...

Konfliktai tarp imunologų ir gydytojų - praktikų

Gydytojai yra finansiškai skatinami, kad paskiepytų kuo daugiau žmonių, nesvarbu tinka asmeniui ta vakcina ar ne; nesvarbu, ar ji yra kokybiška. Nevykdantys skiepų planų gydytojai paprasčiausiai atleidžiami iš darbo.
Jei žmonės būtų vienodai neatsparūs tuberkuliozei, poliomelitui, difteritui, tai senai jau būtų visi išmirę vien tik nuo tų ligų, nors imlus vienai ar kitai ligai yra vienas iš 100, ar vienas iš 500. Amerikoje nuo hepatito B skiepija tik tuos naujagimius, kurių mamos yra sergančios ar ligos nešiotojos, ir tik su imunoglobulinu, antikūniu. Tačiau trečiose pasaulio šalyse imunoglobulinas nenaudojamas, nes per brangu. O skiepų kalendorių sudarytojai rašo, kad skiepai kūdikiui gali būti atliekami įvairių rūšių, įvairiais švirkštais, į įvairias kūno vietas vienu metu. Bet juk tai sadizmas! Dauguma medikų savo vaikų neskiepija, tačiau kitus - taip, kadangi jų toks darbas.

Skiepytojai ir gamintojai atkakliai kovoja su atsisakančiais skiepytis.

Tėvai sprendžia skiepyti vaikus ar ne. Antraip tai yra teisių pažeidimas. Nors kiti tėvai medikams moka pinigus, kad vaikų neskiepytų. Daugiau sužinoję apie skiepų žalą, tėvai atsisako skiepų, o vaikus grūdina. Skiepytos mergaitės praranda imunitetą, kurį galėtų perduoti savo kūdikiui su pienu. O kiekvienos vakcijos instrukcijoj esantis šalutinių poveikių sąrašas vis trumpėja, tik kodėl?

Jei TBC įveda gimdymo namuose, tai jinai lieka visam gyvenimui, įsirašo į organizmo atmintį. Tuberkuliozės bacilos pažeidžia timuso ląsteles, kurios yra pagrindinis limfolinis organas, iš kurio išeina visos imuninės sistemos ląstelės.

Skiepų kontrolės puvenos

Kad sukurti ir paleisti vakciną, nereikia jokių rimtų tyrimų, ir kai gamintojams pranešama apie nemažą kiekį mirties atvejų, vakcina tyliai išimama iš rinkos. Retas pediatras turi patikimų žinių apie vakcinų šalutinius poveikius. Skiepų kontrolė tai - kontrolės standartizacijos puvenos, nes iš tikrųjų nėra jokios vakcinos kontrolės, jokios standartizacijos. Akds "vakcina" iš tikrųjų yra biologo - cheminis konglomeratas, o ne vakcina. Jo sudėty yra labai pavojingas net suaugusiam - farmalinas(farmaldegidas), kuris yra vėžį iššaukiantis koncerogenas. Taip ir vykdomas sistemingas, planinis vaikų debilizavimas. Tėvai būtinai turi išsiaiškinti, kokios sudėties vakciną norima suleisti jų vaikui ir kokie šalutiniai poveikiai.

Skiepų antigenai įvedami į organizmą tiesiai į kraują, apeinant jo imuninę sistemą ir tokiu būdu užkertamas kelias kovoti su liga. Skiepų sudėty yra daug toksinų (fenolas "mantų" skiepuose) ir genetiškai modifikuotų produktų. O sirgti po skiepų, medikų teigimu, yra normalu: prasirgai ir viskas. Nors kai kurie skiepų gamintojai ant produkcijos pakuočių jau rašo apie šalutinius(ypač kepenims) vakcinos poveikius. Yra sąžiningų gydytojų, kurie pataria tėvams, jei tik yra galimybė, atsisakyti nuo skiepų, ypač jei kūdikiai yra neišnešioti. Yra atvejų, kai vienuose gimdymo namuose nuo skiepų mirdavo dešimtimis naujagimių. O vienoje ataskaitoje aukšto rango tarnautoja tiesiai šviesiai vietoj "skiepyti" vartoja "užkrėsti".

Užburtas ratas

Ir kaip antipriemonę tie patys medikai tiem patiem ligoniam išrašo antibiotikus. Užburtas ratas, kurio pasekoje vaikas visam gyvenimui lieka ligonis ar invalidas. Deja, oficialiai skiepijantis gydytojas neprisiima atsakomybės už skiepų pasekmes. Komplikacijų pasekmėmis užsiima reanimotologai, ekspertų komisijos gydytojai, nustatantys invalidumą ir kt.
Tėvai turi suvokti, kad už jų vaikų sveikatą atsako ne gydytojai, kurių diagnozės dažnai prieštarauja viena kitai, o jie patys. Todėl protingi gimdytojai vietoj skiepų, imunosistemos naikinimo, renkasi jos stiprinimą: maitina vaikus motinos pienu, grūdina.

Skiepų poveikis imuninei sistemai praktiškai neištirtas, nelabai ir tiriamas. Aids, paukščių gripo virusai sukurti karinėse laboratorijose. Ir norint pakenkti kokiai tai šaliai, yra pasiunčiami ten virusai. Kovojant su tais virusais, nereikia skiepyti žmones, nes tuos virusus atpažinti ir sunaikinti gali tik imuninė sistema.

Kažkam reikia, kad žmonės butų nesveika nacija, kad sumažėtų gyventojų planetoje skaičius. Kuriami skiepai, žmonės nuo jų suserga ir perka vaistus, kad pasveikt - tokia yra pati save maitinanti ekonomi - finansinė mašina. Todėl bet kuri tiesa apie vakcinacija arba nutildoma, arba negailestingai kritikuojama. Skiepai - tai biologinis, uždelsto veikimo karas prieš žmoniją.