Vaikas meluoja. Kaip elgtis?

Kelintą sykį nutveriate savo atžalą sakant netiesą. Ar jau galima teigti, kad šeimoje auga Mikė melagėlis? Kada tėveliai į vaiko pomėgį fantazuoti turėtų pažvelgti rimtai?

Specialistų teigimu, skirtingo amžiaus vaikai meluoja dėl skirtingų priežasčių. Vaiko iki penkerių-šešerių metų fantazijų apskritai nevertėtų laikyti melu - dažnai jie būna linkę kurti įvairiausias nebūtas istorijas, kuriomis neretai patiki ir patys („Buvau miške, sutikau vilką, gerai, kad turėjau pagalį, tai jį nugalėjau"...). Dažniausiai tokio amžiaus vaikai meluoja todėl, kad dar nesugeba atskirti fantazijų nuo realybės. Nebūtas istorijas jie kuria ir tuomet, kai nori pasipuikuoti prieš šeimos narius ar draugus. Fantazuoti linkusio ikimokyklinuko nieku gyvu nederėtų menkinti ar kritikuoti - tiesiog paaiškinkite jam, kad norai ir realybė ne visada sutampa.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai paprastai meluoja tuomet, kai siekia išvengti bausmės už netikusį poelgį („Vazą nuvertė ir sudaužė kačiukas") ar norėdami ko nors išsireikalauti. Specialistų teigimu, maži vaikai dar nesupranta, kad meluoti nėra gražu, o reikalauti ko nors pasitelkiant melą - nesąžininga. Tokiu atveju taip pat nedera vaiko bausti - jam reikėtų paaiškinti, kas yra tiesa, kas - melas, kodėl verta tėvams ar auklėtojams pasakyti tiesą apie tai, kas nutiko. Ikimokyklinis amžius - geriausias laikas pamokymams apie būtinybę sakyti tiesą bei pasitikėjimą vieni kitais.

Vyresnio amžiaus vaikų melo priežastys keičiasi. Mokyklinukai jau supranta, kad meluoti nėra gerai, melas šiame amžiaus tarpsnyje dažniausiai pasitelkiamas norint išvengti bausmės. Be to, tokiu būdu norima pasigirti, pakelto savo vertę prieš draugus ar pan. Jei namuose melas - dažnas reiškinys (tėvelis skambina viršininkui: „Negalėsiu ateiti į darbą, nes susirgau". Vaikas puikiai supranta, kad tėvelis tiesiog per ilgai užsisėdėjo su draugais...), vaikai būtinai perims šį įprotį.

Tėvai pernelyg dažnai meluojančiai ar fantazuojančiai atžalai privalėtų paaiškinti, kodėl meluoti nėra gerai. Būtina išsiaiškinti ir vaiko melavimo priežastis: ar jis meluoja iš baimės, ar nepasitiki savimi, ar tiesiog nesupranta, kad meluoti yra blogai. Kiekvienu atskiru atveju privalu imtis adekvačių priemonių: aiškinimo, drausminimo. Kartais tereikia pagalbėti vaikui, jei jis meluoja pakliuvęs į grėsmingą situaciją.

Ypač dažnai meluoja paaugliai. Jų melas jau nėra toks nekaltas reiškinys, o kovoti su juo kur kas sunkiau negu su mažylių fantazijomis. Paprastai tokio amžiaus vaikai meluoja norėdami pateisinti blogus poelgius (nebuvo mokykloje, gavo prastą pažymį), norėdami išeiti iš namų („Būsiu pas draugę", - sako paauglė dukra, nors laiką ketina praleisti audringame paauglių vakarėlyje). Šiuo atveju svarbiausia - pasitikėjimas tarp tėvų ir vaikų. Tėvai visada turėtų žinoti, su kuo jų vaikas draugauja: šiuo amžiaus tarpsniu draugų įtaka esti didžiausia.

Jei jūsų vaikas pamelavo vieną kartą, pabandykite įsigilinti į jo elgesio motyvus. Jei melavimas tampa sistemingas, galbūt vertėtų pasikonsultuoti su specialistais. Jokiu būdu pagauto meluojant vaiko nederėtų žeminti ar viešai gėdinti - tai gali sukelti jam stiprų menkavertiškumo jausmą.