Menkės kepenėlės: delikatesas, galintis virsti nuodais

„Žydintis" Baltijos vanduo kai kam gal gražu, bet aplink jūrą įsikūrusių šalių mokslininkams džiaugsmo nekelia.

Tas „žydėjimas" - plika akimi matomas ženklas, kad mūsų jūra kenčia nuo užterštumo.

Gamtos tyrimų centro Genotoksikologijos laboratorijos vadovė Janina Baršienė teigia, kad Baltijoje teršalų net daugiau, negu kitur.

„Įvairių junginių joje yra gerokai daugiau negu Atlanto vandenyne ar Šiaurės jūroje, daug kartų koncentracijas viršija kitose jūrose aptinkamas. O užterštumas kai kuriais radionuklidais Baltijoje - didžiausias pasaulyje", - neslepia nerimo mokslininkė.

Jos teigimu, taršos požiūriu Baltija ypač pavojinga dėl to, kad tai uždara jūra: „Dėl to teršalai ne taip greitai nukenksminami - Baltijoje savivala nevyksta, todėl kai kurių teršalų poveikis čia daug pavojingesnis negu kitose jūrose", - „Balsas.lt" aiškino J. Baršienė.

Kai kurių Baltijoje sugautų žuvų valgyti nerekomenduojama

Mokslininkė sakė nerimaujanti ir dėl unikalios Baltijos augmenijos bei gyvūnijos, o paklausta, ar labai užterštos Baltijos žuvys, pripažino: „Kai kurių valgyti nerekomenduočiau".

„Žiūrint, kur jos pagautos. Jeigu Lietuvos priekrantės zonoje - viskas gerai: kiek tyrimų darėme - čia gražu, švaru, valgyk į sveikatą. Bet ir nuo žuvies priklauso. Pavyzdžiui, plekšnė netoli migruoja, bet silkė toli nuplaukia. Arba menkė - nežinia, kur ji plaukioja", - aiškina mokslininkė.

Skirtingose Baltijos vietose teršalų koncentracija ir jų sudėtis skiriasi, aiškina J. Baršienė, todėl žuvį, kurią netoli kranto sugavo valtelėmis į jūrą plaukiantys žvejai, ji valgytų drąsiai.

„Buvo skaičiuota, kiek galima suvalgyti, kokiai koncentracijai teršalų esant jau būtų kenksminga, tai paaiškėjo, kad kartą per savaitę galima valgyti nesijaudinant. Bet žmogus žmogui nelygus: vienas jautresnis, kitas mažiau jautrus. Rekomendacijų neduočiau, bet sakyčiau, kad prie Lietuvos krantų pagautos plekšnės valgyti aš pati nebijočiau", - sakė ji.

Mokslininkė pasakoja, kad jau prieš dešimt metų tyrinėtojai pastebėjo, jog kai kurie genetiniai žuvų pakitimai matomi net plika akimi.

„Dėmės, parazitais apnikusios, nes jų imuninė sistema susilpnėjusi. Pavyzdžiui, 2001 m. mūsų plekšnės buvo pažeistos - apatinėje pusėje buvo matomos baltos dėmės. Mes galvojom, kad prisisiurbė kažkas, bet pasirodė, kad tai susirgimai. Dabar tų dėmių jau mažiau, bet vis tiek matyti. Ir ant žiaunų parazitų būna", - aiškina ji.

Pavyzdžiui, plekšnė - dugninė žuvis ir nuolat kontaktuoja su teršalais, kurie, ištirpę vandenyje, nusėda ant dugno su nuosėdomis. Bet jeigu ją lyginsime su uotu - pastarasis yra jautresnis. Teršalams mažiau jautri ir menkė, bet jos mokslininkė niekam nesiūlytų.

„Baltijos menkių kepenėlių tai jau tikrai nereikėtų valgyti. Menkė mažiau jautri, nes turi galingas kepenis, kurios yra lyg teršalų nukenksminimo laboratorija, bet būtent jos kepenyse kaupiasi naftos skaidymo medžiagos, kurios yra labai kancerogeniškos, - aiškina ji. - Kitų žuvų kepenys gerokai mažesnės, o menkės kepenys - pagrindinė vieta, kur kaupiasi kancerogenai. Jos nukenksmina naftą, bet pati nafta ne tokia kenksminga negu organizme suskaldyti jos produktai. Tie metabolitai kur kas pavojingesni", - sakė J. Baršienė.

Mokslininkė pasakojo, kad menkių kepenėles tyrė kartu su norvegais itin modernioje jų laboratorijoje ir būtent šios žuvies kepenyse buvo aptikta daugiausia kenksmingų medžiagų. J. Baršienė atskleidė ir dar vieną aspektą: pasirodo, įmitusi žuvis ir genetinių pažeidimų turi daugiau.

Prekiauti Baltijos menkių kepenėlėmis - uždrausta

Įsigydami delikatesu laikomų menkių kepenėlių konservų, ypač atidžiai domėkitės, iš kokių žuvų jos pagamintos - tai svarbiausiais patarimas, kurį „Balsas.lt" skaitytojams davė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja Janina Kondrotienė.

Ji patvirtino J. Baršienės įtarimus, kad Baltijos jūroje gyvenančiose menkėse kaupiasi žmogaus organizmui ypač kenksmingos medžiagos.

„Tyrimai parodė, kad ypač daug teršalų nustatoma būtent Baltijos menkių kepenyse, todėl, siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą, Baltijos jūroje sugaunamų menkių kepenis uždrausta naudoti žmonių maistui ir gyvūnams (išskyrus kailinius žvėrelius) šerti", - sakė J. Kondrotienė.

Gydytoja pasakojo, kad pastarasis sprendimas šių metų kovo mėnesį priimtas dėl to, kad padidinta teršalų (dioksinų) koncentracija Baltijos jūroje sugaunamose menkėse nustatoma nuolat, o patekę į žmogaus organizmą jie veikia kaip kancerogeninė medžiaga, galinti paskatinti vėžinių ląstelių atsiradimą, endometriozę, net nervinės sistemos pažeidimus.

Gydytoja aiškina, kad tokių pasekmių daugelis greičiausiai išvengtume, nes menkių kepenėlės - delikatesas, tad jų vartojame tikrai nedaug. „Tačiau rizika vis tiek išlieka. Todėl ir buvo nuspręsta uždrausti prekiauti jomis", - sakė ji.

Tiesa, draudimas galioja tik Baltijos jūroje gyvenančioms ir žvejojamoms menkėms, o vadinamųjų Atlantinių menkių kepenis, kurios dažniausiai įvežamos iš Islandijos ir Norvegijos, galima valgyti drąsiai. Svarbu neapsigauti, nes ne viską galima sužinoti skaitant produkto etiketę.

„Skirtingai negu kitų produktų etiketėse, ant konservų dėžučių neprivaloma užrašyti, iš kokios rūšies žuvų jie pagaminti, bet parduotuvė turi žinoti, iš kur gautas produktas, todėl kilus įtarimams, kad gali būti pardavinėjami Baltijos menkių kepenėlių konservai, prašykite pardavėjos parodyti dokumentus", - pataria ji.

„Tikriname ir dideliais laivais, ir mažais laiveliais netoli kranto žvejojančių žvejų sugautas žuvis. Žinoma, atsižvelgiame į tai, kad dideliais laivais plaukiojantys žvejai sugauna daug daugiau žuvies, tad jiems skiriame daugiau dėmesio", - pasakojo J. Konodrotienė.

Gydytoja sakė, kad mėginiams specialiai parenkamos stambesnės žuvys, nes jose dioksinų būna susikaupę daugiau, tačiau tokių žuvų pagaunama tik apie 10 proc., todėl iš tiesų teršalų koncentracija būna kiek mažesnė negu nustatoma laboratorijoje.

„Todėl jeigu jau perkate žuvį „iš rankų" ir nežinote, ar ji nekenksminga, geriau rinkitės smulkesnes", - patarė ji. O paklausta, kokios Baltijos jūros žuvys pačios kenksmingiausios, sakė, kad daugiausia dioksinų sukaupia riebiosios žuvys.

„Šprotai, strimelės, lašišos. Dioksinai kaupiasi jų riebaluose. Ir kuo didesnė, senesnė žuvis - tuo daugiau joje žmogui kenksmingų medžiagų", - sakė veterinarijos gydytoja.

A. Kondrotienės teigimu, sunkiųjų metalų, dėl kurių seniau buvo uždrausta vartoti tam tikrų rūšių žuvų kepenis, pastaruoju metu Baltijos jūros žuvyse neaptinkama.

Anot jos, kasmet atliekami ir jūrinių žuvų tyrimai, ar jos nekaupia radionuklidų, pesticidų ir kitų teršalų, tačiau jų kiekiai neviršija nustatytų normų.

O štai tvenkiniuose užaugintus karpius galime valgyti kiek tik norime - juose nė karto nebuvo aptikta leistiną normą viršijanti dioksinų liekanų koncentracija.