Tyrimas: lietuviai mažai ką žino apie skysčių vartojimo svarbą

Didelė lietuvių dalis mano, kad sultys, pienas ir gaivieji gėrimai nemalšina troškulio ir neaprūpina organizmo skysčiais - tai paaiškėjo po tyrimų bendrovės „Norstat" Baltijos šalyse atlikto tyrimo.

Tik 16 proc. apklaustų lietuvių mano, kad pienas, kefyras ir jogurto gėrimai yra labai tinkami aprūpinti organizmą skysčiais; apie sultis, nektarą ir sulčių gėrimus tą patį manė 25 proc. apklaustųjų.

„Skysčių vartojimas organizmui yra gyvybiškai svarbus. Geriausiai organizmas aprūpinamas skysčiais tų žmonių, kurie per dieną vartoja trijų ir daugiau skirtingų rūšių gėrimų", - sakė mitybos specialistė ir „Coca-Cola" ryšių koordinavimo vadovė Julia Deikina-Vään.

Apskaičiuojant vidutinį organizmo skysčių poreikį, skaičiuojama po vieną mililitrą vienai kilokalorijai. Vidutinio energijos poreikio (2000 kilokalorijų) asmeniui tai reiškia du litrus skysčių per parą. J. Deikina-Väänos teigimu, tyrimas patvirtina, kad Lietuvos gyventojai žino, kad gaivieji gėrimai su angliarūgšte turi vandens, tačiau nepakankamai tiksliai įvertina, kiek vandens yra gėrime. „Pusė (49 proc.) Lietuvos respondentų mano, kad gaivieji gėrimai su angliarūgšte nemalšina troškulio. Ši nuostata yra nepagrįsta - paprastai gaivieji gėrimai turi 85-99 proc. vandens todėl būtent tiek skysčių ir suteikia organizmui", - teigia mitybos specialistė.

Lietuvos kaip ir Latvijos gyventojai prioritetą teikia kavai (30proc.) ir arbatai (29proc.), Estijos respondentai labiausiai mėgsta sultis ar vaisių nektarą (40proc.). Gazuotus gaiviuosius gėrimus dažniausiai vartoja latviai - 20 proc. respondentų išgeria bent vieną pusės litro gazuoto gėrimo buteliuką per dieną. Tarp Estijos (20proc.) ir Lietuvos (26proc.) respondentų didžiausią grupę sudarė tie, kurie geria vidutiniškai vieną gazuoto gėrimo butelį per savaitę. Mažiausiai visose trijose šalyse vartojama sporto ir energinių gėrimų.

„Tyrimo rezultatai parodo, kaip yra svarbu domėtis sudėtimi, t.y. skaityti etikečių turinį. Daugelis respondentų nustebo sužinoję, kad „Coca-Cola" gaminiuose niekada nebuvo konservantų ar sintetinių kvapiųjų medžiagų," - teigia „Coca-Cola" viešųjų ryšių vadovė Baltijos šalyse Annikky Lamp. „Vartotojams vertėtų išsamiau susipažinti su įvairiomis sudedamosiomis produktų dalimis, kad nereikėtų nepagrįstai baimintis. Visi ingredientai, iš kurių gaminami mūsų parduotuvėse parduodami produktai, yra kruopščiai išbandyti ir Europos Sąjungoje pripažinti saugiais vartoti".

Baltijos šalyse atlikto tyrimo tikslas - nustatyti vartotojų žinias apie organizmo skysčių poreikį, nealkoholinių gėrimų vartojimo įpročius ir požiūrį į gazuotus gaiviuosius gėrimus. Į tyrimą neįtrauktas vandentiekio vandens suvartojimas. Tyrime visose trijose šalyse dalyvavo 1000 žmonių, kurių amžius nuo 15 iki 74 metų.