Darboholikams gresia silpnaprotystė

Ilgos valandos, praleidžiamos darbe ir jam pasibaigus, ilgainiui gali sukelti rimtus psichikos bei nervų sistemos sutrikimus ar net tapti silpnaprotystės priežastimi.

Tokias išvadas pateikė suomių mokslininkai, kurie ilgą laiką tyrė daugiau nei du tūkstančius Didžiosios Britanijos valstybės tarnautojų.

Tyrėjų ataskaitoje, kuri yra spausdinama amerikiečių epidemiologijos žurnale, tvirtinama, jog protiniai sugebėjimai tų žmonių, kurie dirba daugiau nei 55 valandas per savaitę, yra prastesni nei jų kolegų, kurie nelinkę užsibūti darbe ilgiau nei priklauso.

Maža to, darboholikai skundžiasi ir trumpalaikiu atminties sutrikimu, nes nervų sistema ir dėmesingumą reguliuojantys centrai yra perkrauti ir nespėja tinkamai pailsėti.

Ir nors darbdaviai labai vertina tokius žmones, kurie nesikrato viršvalandžių ir net daro netiesioginį spaudimą ar užkrauna papildomomis užduotimis, tyrimai rodo, kad tokių persidirbančių žmonių darbo našumas yra gerokai mažesnis. Anot mokslininkų, „atėjo laikas rimtai pažiūrėti į viršvalandinio darbo naudą ir žalą bei pamatyti, kad to neigiamoji pusė yra gerokai didesnė".

Tyrėjai kol kas negali tiksliai pasakyti, kodėl viršvalandžiai kenkia būtent smegenims, tačiau spėjimai yra ganėtinai logiški: miego nepakankamumas, depresija, įtampa, stresas, nesveikas gyvenimo būdas, fizinių pratimų stoka, padidinta širdies bei kraujagyslių ligų tikimybė.

Eksperimente dalyvavę valstybės tarnautojai atliko po penkis testus protiniam pajėgumui nustatyti. Pirmieji bandymai buvo atliekami nuo 1997 iki 1999 metų ir vėliau tie patys žmonės buvo tiriami 2002 - 2004 metais.

Tie, kurie visus tuos metus mielai pasilikdavo dar padirbėti ir po darbo, praėjus keleriems metams daug prasčiau atliko argumentacijos bei loginio žodžių turinio testus. Atitinkamai tyrimai parodė, kad kuo ilgesnę darbo savaitę turėjo žmogus, tuo jo protinio sugebėjimo testai būdavo prastesni.

Kaip faktas buvo pateikti tokie įrodymai: kuo ilgiau žmonės užsilaikydavo darbe, tuo mažiau miegojo, dažniau jautė depresijos simptomus, vartojo daugiau alkoholio, gėrė daugiau kavos lyginant su jų nepersidirbančiais kolegomis.

Anot britų mokslininkų, kurie talkino kolegoms suomiams, vykdžiusiems šį eksperimentą, jau seniai yra kalbama apie viršvalandžių žalą sveikatai ir apie tai, kokie nesveiki bei nelaimingi yra darboholikai. Tačiau tik dabar pradėta kalbėti apie neigiamus pokyčius žmonių smegenyse dėl persidirbimo.

„Šio tyrimo rezultatai turėtų aiškiai parodyti darbdaviams, kad užversti žmones papildomomis užduotimis bei versti juos pasilikti po darbo nėra efektyvu. Darbdaviai turi suprasti, kad ilga darbo savaitė kenkia žmogaus protiniams gebėjimams. Ilgainiui net ir puikiausias specialistas gali tapti nedarbingu, taigi taip galima prarasti daug daugiau." - teigia mokslininkai. „Žinoma, mes suprantame, kad krizės akivaizdoje žmonės sutinka su bet kokiomis sąlygomis, o darbdaviai tuo mielai naudojasi. Tačiau tokie tyrimų rezultatai aiškiai rodo, kad darboholikai yra pavojuje ir kenkia svarbiausiai savo kūno daliai - smegenims."

Anot tyrėjų, žmonės turi pradėti galvoti apie savo ateitį ir stengtis vengti neigiamų faktorių, galinčių jiems pakenkti. Prie sveikos mitybos bei tinkamo fizinio krūvio dabar yra siūloma pridėti ir protingai apgalvotą darbo savaitę, kitaip nuolat persidirbančiam asmeniui senatvėje nebeteks pasidžiaugti užgyventais turtai, nes jis tiesiog nebesugebės protauti.