Misija į Marsą – kelionė į vieną pusę?

Planus kurti nuolatines kolonijas kosmose svarstanti NASA analizuota galimybes pasiųsti į Marsą žmones, kurie į Žemę nebegrįžtų.

Kosmoso agentūros atstovai patvirtino, kad ketinama vykdyti galimybių tyrimus ir nustatyti, ar astronautai galėtų būti visam laikui nusiųsti į raudonąją planetą ar jos palydovus ir ten kurti žmonių kolonijas.

Multimilijardinei misijai, pavadintai „Hundred Years Starship", vadovauja Ameso tyrimų centras Kalifornijoje. Projekte, kurio tikslas - mokslinę fantastiką paversti realybe, dalyvauja ir Pentagono Gynybos pažangių tyrimo projektų agentūra (DARPA), praneša telegraph.co.uk.

Pirminiai skaičiavimai rodo, kad ši misija, kuri „dar tik prasidėjo", gali kainuoti 11 mlrd. dolerių ir ją galima būtų įgyvendinti iki 2030 metų. Šios idėjos vystymui jau skirta 958 tūkst. JAV dolerių valstybinė dotacija, 160 tūkst. iš jų skyrė NASA. Finansinės paramos projektui paprašyta ir pasaulio milijardierių, tarp kurių - vienas kompanijos „Google" įkūrėjų Larry Page`as.

„Tikimės privilioti keletą milijardierių ir įkurti „Hundred Year Starship" fondą. Dabartinis žmogiškosios kosmoso programos tikslas - apgyvendinti kitas planetas. Prieš 20 metų mes apie tai turėjome šnabždėtis tamsiuose baruose ir bijoti atleidimo iš darbo. Po keleto metų pamatysime pirmuosius prototipus erdvėlaivių, kurie gabens mus tarp planetų", - kalbėjo Ameso centro vadovas Pete`as Wordenas.

Tokia kosminė kelionė truktų iki devynių mėnesių. Misija būtų patikėta savanoriams, žinantiems, kad jie niekada negrįš į Žemę. Toks kelias pasirinktas todėl, kad astronautų sugrąžinimas į Žemę kainuotų pernelyg daug. Astronautai būtų aprūpinti priemonėmis, kurios padėtų jiems išgyventi savarankiškai. Tokia misija būtų labai sunki žmonėms dėl nepalankių sąlygų - ypač žemų temperatūrų ir plonos atmosferos.

Anot P. Wordeno, L. Page`as entuziastingai susidomėjo projektu.

„Larry prieš kelias savaites manęs paklausė, kiek kainuotų nusiųsti žmones į Marsą ir aš atsakiau, kad 10 milijardų. Jo atsakymas buvo: „Gal galėtum sumažinti iki 1 ar 2 milijardų". Taigi dabar pradedame nedidelį ginčą dėl kainos", - kalbėjo P. Wordenas.

Tačiau jis pripažino nežinantis, kaip tokia misija būtų įgyvendinama tikrovėje.

„Kaip gyventi kitoje planetoje? Neturiu nė menkiausio supratimo. Jei esate konservatorius, nerimausite, kad ji pribaigs mus. Jei esate liberalas, nerimausite, kad mes pribaigsime ją", - sakė P. Wordenas.

„Manau, kad šiuo atveju didelį potencialą turėtų sintetinė biologija. Manau, kad vietoj to, kad Marse sukurtume aplinką, panašią į esančią Žemėje, galėtume pakeisti gyvybę, taip pat ir žmogaus genomą, taip, kad jis geriau prisitaikytų prie sąlygų Marse", - kalbėjo jis.

DARPA atstovas spaudai pateikė daugiau detalių apie misiją.

„Pagrindinė tyrimo sudedamoji dalis - analizuoti modelius, kaip paskatinti privataus sektoriaus investicijas į tokias sritis. Dabar tyrimas ankstyvojoje formulavimo stacijoje, tačiau jis bus visiškai viešas ir neslaptas, o daugiau detalių bus pateikta kitąmet", - kalbėjo jis.

Neseniai paskelbtame tyrime mokslininkai konstatavo, kad tokia žmonių misija yra technologiškai įmanoma, tačiau didžiosios jos biudžeto dalies pareikalautų saugus įgulos sugrąžinimas į Žemę.

Dirkas Schulze-Makuchas iš Vašingtono valstijos universiteto ir Paulas Daviesas iš Arizonos valstijos universiteto teigia, kad pirmojoje Marso kolonizacijos misijoje galėtų dalyvauti keturi savanoriai.

„Vienapusė misija į Marsą nebūtų nustatytos trukmės projektas, kaip „Apollo" programa. Tai būtų pirmas žingsnis kuriant nuolatinę žmonių bazę planetoje. Egzistuoja daugybė priežasčių, tiek mokslinių, tiek politinių, dėl kurių Marso kolonizacija yra geidžiamas tikslas. Dėl vienakryptės misijos strategijos šis tikslas tampa techniškai ir finansiškai įgyvendinamas", - tvirtino jie.

Tačiau jie pripažino, kad tokia misija neišvengiamai susidurtų ir su etinėmis problemomis.