Kodėl žmonės tapo baltaodžiai?

Dėl Oslo universitetinėje ligoninėje dirbančios A. Juzenienes tyrimo vienas kontroversiškiausių biologijos klausimų vėl liko atviras.

Žmonių odos spalvos galėtų sudaryti vaivorykštę, jos varijuoja nuo tamsaus šokolado iki beveik permatomos baltos.

Pilnas odos spalvų kaleidoskopas yra sąlyginai nesenas evoliucijos raidos rezultat
as. Anot biologų, odos spalvą įgavome tada, kai modernus žmogus pradėjo migruoti iš Afrikos, t.y. kažkur tarp 100 tūkst. ir 50 tūkst. metų prieš mūsų erą.

Anksčiau mokslininkai sutarė, kad mažesnis vitamino D kiekis ten, kur saulė šviečia ne taip intensyviai, nulėmė pirmųjų emigrantų iš Afrikos į Šiaurę odos baltėjimą.

Tačiau odos spalvą galėjo lemti ir kitos priežastys, rodo A. Juzenienes tyrimo rezultatai. Teigiama, kad viskas, pradedant nušalimu ir baigiant pirmųjų žmonių seksualiniu skoniu galėjo prisidėti prie dabartinių žmonių odos spalvos.

Vitaminas D

Vitaminas D vaidina svarbų vaidmenį augant kaulams ir apsaugant žmogų nuo tam tikrų ligų, o nesugebėjimas jų pakankamai absorbuoti ten, kur saulės šviesa ne tokia intensyvi, trumpino mūsų protėvių iš Afrikos gyvenimus. Kuo toliau šie migravo šiaurėn, tuo labiau jiems trūko vitamino D ir tuo labiau balo jų oda.

Toks argumentas, rašo portalas „Live Science", galėtų paaiškinti odos spalvų gradaciją, tačiau nevisiškai paaiškina, kodėl, pavyzdžiui, Kanados eskimų odos spalva yra sąlyginai tamsi. Ar argumentas, kad jų dietoje svarbią vietą užima daug riebalų turinčios žuvis, klausia „Live Science", įtikina visus?

Naujausias tyrimas, publikuotas žurnale „Journal of Photochemistry and Photobiology B: Biology" skelbia, kad žmonių oda pabaltuoti galėjo ir dėl daugybės kitų evoliucijos reiškinių.

„Mūsų manymu, vitamino D hipotezė yra gana įtikinama, tačiau mokslininkai šiuo klausimu dar nėra pasiekę vieningo sutarimo", - cituojama tyrimo autorė Asta Juzeniene iš Oslo (Norvegija) universitetinės ligoninės.

Mokslininkės komandos surinktos ir peržiūrėtos teorijos vieną įdomiausių ir kontroversiškiausių biologijos klausimų vėl palieka atvirą debatams.

Seksualinė atranka

A. Juzenienes teigia, kad seksualinė atranka iš dalies galėjo prisidėti prie šviesesnės odos atsiradimo.

„Viena hipotezė teigia, kad vyrai simpatizavo šviesesnės odos moterims, mat odos spalva galėjo būti siejama su jaunyste bei vaisingumu, - aiškina A. Juzeniene. - O tai, kad šviesi oda asocijuojasi su ankstyvu primatų amžiumi, galėjo tapti vaizdiniu dirgikliu atitinkamam suaugusių elgesiui su naujagimiais, t. y. mažinti agresyvumą bei didinti norą rūpintis bei apsaugoti juos".

Tai, kad bėgant laikui šviesi oda pradėjo asocijuotis su sveikata, lėmė atitinkamą vyrų pasirinkimą kuriant šeimas. Tačiau, teigia A. Juzeniene, vaisingumo ir sveikatos statistikos iš tų laikų surinkti negalime, tad šią teoriją yra sunku patikrinti.

Nušalimas

Dalis mokslininkų teigia, kad nušalimas galėjo lemti šviesią odos spalvą. Anot JAV kareivių, juodos spalvos oda - dėl to, kad išskiria daugiau šilumos - yra greičiau paveikiama šalčio. Manoma, kad šaltesniame klimate dėl temperatūros tamsesnio gymio vaikai paprasčiausiai galėjo neišgyventi.

Pasak A. Juzenienes, nepaisant esą menkų įrodymų, šios hipotezės nepagrindžia jokie moksliniai tyrimai.

Baltą spalvė lėmė žemės ūkis

Pasak A. Juzenienes, prieš 10 tūkst. metų įvykęs perėjimas nuo mainų prie žemės ūkio reiškė produktų, kuriuose gausu vitamino D, pasitraukimą iš žmonių dietos. Pasak mokslininkų, šis reiškinys, kai žmonės pradėjo maitintis daugiausia grūdinėmis kultūromis, galėjo suvaidinti ypatingai stiprų vaidmenį Šiaurės Europoje.

„Žemės ūkio vystymasis pastebimas keliose vietose ir tai, jei ultravioletinių spindulių kiekis buvo pakankamas vitamino D sintezei, nebūtinai lėmė žmonių odos baltėjimą. Šalti klimatai ir aukštos geografinės platumos galėjo prisidėti prie odos šviesėjimo", - cituojama A. Juzeniene.

Silpniausia šios hipotezės dalis - laikas. Žmonės žemės darbus pradėjo dirbti ne taip seniai, ir mokslininkai abejoja, ar per tokį trumpą laiką galėjo pasikeisti žmonių odos spalva.

Priduriama, kad šviesesnė oda galėjo atsirasti ir dėl genetinių ypatumų, kurie padėjo odos spalvai šaltesniame klimate keistis greičiau.

Antra vertus, pasak A. Juzenienes, vitamino D teorija išlieka įtikimiausia, ypač turint galvoje jo poveikį sveikatai.

„Jei mes tartume, kad vitaminas D neturėjo jokio poveikio žmonių odos spalvai, nei šviesiai, nei tamsiai, daugelis žmonių pasaulyje kentėtų dėl jo trūkumo", - teigia mokslininkė.

Visų odos spalvų žmonės gali pagaminti vienodą kiekį vitamino D, tačiau tamsesnės odos spalvos žmonėms , norint pagaminti atitinkamą kiekį vitamino D, saulėje reikia išbūti apie 6 kartus ilgiau nei šviesiaodžiams.

A. Juzieniene priduria, kad vitamino D trūkumas - šiuo metu jis pastebimas tarp jaunųjų amerikiečių, laisvalaikį daugiausiai leidžiantį namuose - gali padaryti žmones labiau pažeidžiamus ir todėl perspėjama dėl širdies ligų bei vėžio protrūkio.

A. Juzeniene 1994 metais baigė Vilniaus universitetą (VU), o disertaciją 2007 metais apgynė Norvegijos Oslo universitete . Šiuo metu mokslininkė gyvena ir dirba Norvegijoje.