Klaipėdoje onkologijos centras iškils už jautrių žmonių lėšas

Klaipėdoje rudenį ketinama pradėti statyti didelį Šventojo Pranciškaus onkologijos centrą vėžiu sergantiems žmonėms.„Savo ligoniukais turėtume pasirūpinti patys", - nusprendė Klaipėdoje įvykusio Vilties bėgimo dalyviai klaipėdiečiai ir ta proga į pajūrio miestą suvažiavę svečiai. Jie bėgo 10 kilometrų maratoną, aukojo po penkis litus telefonų skambučiais arba pirko simbolines plytas, skirtas Šventojo Pranciškaus onkologijos centrui statyti.

Statybą pradėjo vienuoliai

Idėja pastatyti Klaipėdoje onkologijos centrą kilo Kretingos vienuoliams pranciškonams. Prieš dvejus metus jie kreipėsi į Klaipėdos viršininko administraciją, ši skyrė 2,3 ha sklypą tokio centro statybai šiaurinėje miesto dalyje, prie Klaipėdos universitetinės ligoninės.

Šalia turėtų iškilti koplyčia ir vienuolių namai. Pirmąją finansinę paramą vienuoliai gavo iš užsienio, o projektą nemokamai sukūrė architektas iš Italijos Nunzio Rimmaudo. Beliko pasirūpinti pinigais.

Kad kuo daugiau žmonių galėtų aukoti centro statybai, praėjusiais metais, Sekminių dieną, Klaipėdoje įvyko akcija „Vilties bėgimas", kurios tikslas buvo solidarizuotis su sergančiaisiais vėžiu bei atkreipti visuomenės dėmesį į prastą šių ligonių padėtį. „Vilties bėgimas" per Sekmines vyko ir šiais metais.

Tikėtina, kad tai taps tradicine solidarumo akcija. Kretingos pranciškonų vienuoliams akciją organizuoti padėjo klaipėdiečių filantropų klubai, ligonių bendrijos, miesto valdžia.

Namai nusilpusiems

Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas" pirmininkė Dalia Bielskytė pasakojo, kad centrą buvo planuojama pradėti statyti jau pernai, tačiau krizė pareguliavo savaip.

Teko ieškoti būdų, kaip tai padaryti. Buvo nuspręsta, kad gražiausia bus, jeigu visuomenė pati pastatys savo ligoniukams namus. Vienuoliai turėjo lėšų tik koplyčiai, o paties centro niekaip nebūtų įstengę pastatyti. Neturint pakankamai pinigų nebuvo prasmės net pradėti darbų.

„Mes tuos namus vadiname „Atjautos ir paguodos namais", - pasakojo Dalia Bielskytė.

Jie bus skirti atsigauti po gydymo visiems onkologiniams pacientams, žmonėms, nusilpusiems po agresyvių chemoterapijų. Šių namų negalima vadinti reabilitacijos centru, nes čia beveik nebus medikų, dirbs tik specialiai parengti savanoriai. Jie teiks dvasinę pagalbą. Juk daugelis onkologinių pacientų jaučiasi labai vieniši, neturi artimųjų, šeimos. Arba jaučiasi atstumti, lyg sirgtų kokia gėdinga liga. Šis centras - vienas būdų išgyvendinti tokį požiūrį.

Lietuvoje beveik nėra paliatyviosios priežiūros, valstybė šios labai reikalingos pagalbos neužtikrina. Žmonės išgyvena siaubingus dalykus, išeidami iš šio pasaulio. Taip neturėtų būti. Jie turėtų bent jau gražiai išeiti, o susidūrę su liga, nedaryti baisių sprendimų. Kartais susirgusieji miršta ne nuo ligos, o iš baimės. Centras reikalingas tam, kad ligoniai turėtų kur ateiti, kam galvą ant peties padėti. Juk čia bus žmonių, su kuriais galima kalbėtis, kuriems jie tikrai rūpi.

Žmonės trokšta padėti

Nesitikėję tokio aktyvumo, renginio organizatoriai pritrūko marškinėlių su „Vilties bėgimo" simbolika ir registracijos numerių, tačiau tai nesulaikė žmonių - jie vis vien stojo prie starto linijos, kurią brolis Benediktas, kviesdamas visus bėgti, vadino solidarumo ir artimo meilės linija. Tikslus dalyvių skaičius nežinomas, tačiau pagal dalyvių sąrašus jų turėjo būti daugiau nei 5000.

Norintieji aukoti galėjo skambinti ir siųsti žinutes trumpuoju numeriu. Šiais metais geranoriški žmonės Šv. Pranciškaus onkologijos centro statybai paaukojo 47 500 litų. Praėjusiais metais buvo surinkta 14 000 litų.

Beje, akcija „Pirk plytą" nesibaigia - plytas, už kurias surinkti pinigėliai bus skirti Šv. Pranciškaus onkologijos centro statybai, numatoma pardavinėti iki Naujųjų metų. Tai ir toliau darys savanoriai, važinėsiantys po Lietuvą. Organizatoriai tikisi, kad pardavinėti plytas padės ir prekybos centrai.