Lietuvoje: mulkinančios TV sveikatos laidos

Lietuvių mityba nesubalansuota ir tokia niekada negali būti. Tai tiesiog neįmanoma, todėl būtina vartoti maisto papildus. Kuo daugiau, tuo geriau – tokias išvadas galima padaryti pažiūrėjus sveikatos laidą per kurį nors nacionalinį komercinį kanalą. Sveikatos laidos kalba apie brandą, laimę, sveikatingumą, tačiau sveikatingumo reportažai ištirpsta vaistų ir maisto papildų reklamos jūroje.

Gydytojai, vaistininkai, laidų vedėjai kalba, kad vienas ar kitas preparatas yra „geras pasirinkimas“, bet žodžio „reklama“ ekrane nebūna, o po savaitgalio sveikatos laidų žmonės kažkodėl plūsta ne į sporto sales, o į vaistines. Lyg ten slypėtų brandaus, laimingo ir sveiko gyvenimo paslaptis. Kodėl taip yra?

„Esu bendrosios praktikos gydytoja iš Kelmės poliklinikos ir norėčiau patekti į kokią nors sveikatos laidą. Man dabar labai trūksta pinigų, galėčiau pareklamuoti kokį nors jūsų produktą. Kiek sumokėtumėte?“ – taip atlikdama žurnalisto tyrimą kreipiausi į keletą įmonių, gaminančių ar platinančių vaistus, medicininės paskirties produktus, maisto papildus. Jos pasirinktos neatsitiktinai – apie šių įmonių produktus sveikatos laidose komercinėse televizijoje gražiai kalbėjo ir gydytojai, ir laidų vedėjai.

Medikams už dalyvavimą laidose atsilyginama

„Už filmavimą autorinis atlyginimas nedidelis, 200 litų, kažin ar verta jums važiuoti iš Kelmės“, – svarsto „LosBalt“ direktoriaus pavaduotoja Eglė Minevičienė. Ši įmonė Lietuvoje atstovauja vitaminų gamintojui „Your Life“. Šios reklamos sveikatos laidose – apstu.

„Gal kokį straipsnį parašytumėte į populiarų sveikatos žurnalą? Medžiagą duotume, o jūs ką nors iš savo patirties pridėtumėte, – siūlo galingos farmacijos pramonės atstovė, manydama, kad kalba su vargše gydytoja iš Kelmės. – Autorinis atlyginimas toks pat kaip ir už filmavimąsi. Jeigu mes visą medžiagą duodame, o jūs tik pasirašote, tai būtų koks 100 litų. Jeigu norime, kad būtų paminėta mūsų produkcija, pateikiame straipsnio rėmus.“

E.Minevičienė man, apsimetusiai gydytojai iš Kelmės, papasakojo, kad jų nupirkti profesoriai visą Lietuvą apvažiuoja gydytojams skaitydami paskaitas, o pusdienį sugaišę taip pat gauna 200 litų.

„Gydytojas negali minėti medicininės paskirties produkto pavadinimo, galima kalbėti tik apie sudėtines dalis, o produktą pamini laidos vedėjas, – apie įstatymų apribojimus pasakoja farmacijos įmonės atstovė. – Apie maisto papildus gydytojas gali kalbėti plačiau.“

Tiesa, seniau „Atgimime“ (rugsėjo 21–27d., nr. 34 ) rašėme, kad medicininės paskirties produktai nuo maisto papildų skiriasi tik pavadinimu, kitaip tariant, beveik nesiskiria. Pasak E.Minevičienės, daugelyje reportažų gydytojas net neužmokėjus pašneka, nes jam svarbus tas sveikatos sutrikimas arba jis nori pareklamuoti savo kabinetą.

Anot „LosBalt“ atstovės, gydytojai dažnai atsisako kalbėti per televiziją – vieni kameros bijo, kitų gydymo įstaigos politika tokia. „Jūsų iniciatyva yra nebloga, – apie mano pasisiūlymą pareklamuoti kokį nors produktą televizijos laidoje kalba direktoriaus pavaduotoja. – Poreikio teikti tokią pagalbą esama, tik ne visi žino, į ką kreiptis.“

Klausiu jos, kaip autorinėje sutartyje būtų įvardytas mūsų susitarimas. „Informacinis reklamos pranešimas, kurį sukūrė ir perskaitė gydytoja filmavimo metu“, – atsako įmonės atstovė, dirbusi ir kitose farmacijos įmonėse, todėl žinanti, kad tokias sutartis su gydytojais dažniausiai pasirašo ir kiti farmacininkai.

„Ar už tas laidas mokama, jei gydytojas dalyvauja? Juk ten reklama“, – klausiu homeopatinių vaistų, maisto papildų ir medicininės paskirties preparatų gamintojos „Aconitum“ projektų vadovės.

„Taip, reklama, bet mes pinigine išraiška neatsiskaitome, mes už filmavimą duodame tris preparatus“, – atsilyginimo gydytojams faktą patvirtina firmos atstovė. Registrų centro duomenimis, LNK laidos „Sveikatos ABC“ vedėja Rima Balanaškienė ir toje laidoje kaip provizorius dalyvaujantis Laimis Akramas yra „Aconitum“ akcininkai.

Žurnalistei, apsimetusiai Kelmės gydytoja, „Aconitum“ savininkė ir šios įmonės produktus propaguojančios „Sveikatos ABC“ laidos vedėja R.Balanaškienė atskleidė, kad laida už filmavimąsi pinigais neatsiskaito su gydytojais, tačiau patvirtino, kad „Aconitum“ atsilygina įmonės gaminamais preparatais.

„TV3 „Sveikas žmogus“ moka pinigais, jie perka gydytojus. Mūsų laidoje gydytojai kalba iš savo praktikos. Atsilyginti pinigais, už pinigus kalbėti būtų nesąžininga“, – kalba „sąžiningumo“ įsikūnijimas R.Balanaškienė, savo laidoje sąžiningai „prastumianti“ savo firmos produktus.

Gal ir neprasti tie produktai, tačiau platinami tikrai neetiškai. Beje, R.Balanaškienė yra buvusi Nacionalinės sveikatos tarybos narė. Ši institucija koordinuoja Lietuvos sveikatos politiką.

Jungtinės Karalystės įmonei „Vitabiotics“, kurios gaminamus maisto papildus pastarojoje laidoje „Sveikas žmogus“ išgyrė gydytoja, Lietuvoje atstovauja „Entafarma“. Šios įmonės atstovas Vilius Riauga nuvylė: „Kol kas filmavimų nesame numatę.“ Tačiau užsirašė telefoną ir patikino, kad su gydytojais pasirašomos autorinės sutartys ir tai yra visiškai legalu.

„Čia ne reklama. Daugiau kalbame apie veikliąsias medžiagas moksliniu aspektu. Viskas oficialiai, pagal įstatymus. Ne visada kalbant televizijoje reikėtų paminėti produktą“, – aiškina „Entafarmo“ atstovas.

Šio žurnalisto eksperimento tikslas – bent iš dalies išsiaiškinti, kaip yra kuriamos vadinamosios sveikatos, tiksliau, vaistų reklamos, laidos, kokio verslo dalimi tampa gydytojai, pažiūrėti, iš kur paslėptos medikamentų reklamos kojos dygsta.

Paslėptos reklamos nekontroliuoja niekas

Paslėptą medikamentų reklamą turėtų kontroliuoti Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Šios institucijos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Žilėnaitė–Puodžiuvienė sako, kad iki šiol nė viena laida nenubausta už paslėptą reklamą.

Svarbiausia priežastis ta, kad sunku nubrėžti ribą tarp informacijos ir reklamos: „Visiems akivaizdu, kad tai reklama, bet įrodyti nėra kaip. Laidų rengėjai sako, kad gydytojai savo iniciatyva kreipiasi į laidas ir labai nori pareikšti nuomonę.“ Skundų dėl paslėptos reklamos Vaistų kontrolės tarnyba nėra gavusi.

„Kai kalbama apie paslėptą reklamą, nuolat girdžiu argumentų, kad sunku įrodyti, jog tai tikrai paslėpta reklama. Tačiau reklama siekiama paveikti vartotoją. Nesvarbu, ar tokia informacija buvo užsakyta, ar už ją buvo sumokėta, ar ne, ji yra paslėpta reklama“, – komentuoja Žurnalistų etikos inspektoriaus (ŽEI) patarėjas Deividas Velkas.

VVKT visą medikamentų reklamą kontroliuoja tik keletas žmonių. Iki paslėptos reklamos kontroliavimo šiai tarnybai dar toli. Pagal Reklamos įstatymą VVKT gali skirti baudas. Tiesa, prieš tai ji turėtų įpareigoti laidas ir farmacijos įmones nutraukti reklamą, o jeigu tai nepadeda, skirti įspėjimą. Ir tik tada galima skirti baudas.

Paslėpta reklama dažniausiai transliuojama vieną kartą, todėl, jei VVKT ir imtųsi kontroliuoti paslėptą reklamą, jos nelabai sumažėtų. Po tarnybos „žodžio“ būtų nebetransliuojama vieno vaisto reklama, bet kitoje laidoje išgirstume gydytojus, farmacininkus ir laidų vedėjus suokiant apie kitą nuostabų preparatą, be kurio tiesiog neįmanoma išsiversti. Tada kita tarnyba įpareigotų nutraukti paslėptą reklamą, o kitoje laidoje – vėl nauja paslėptos reklamos dozė.

Receptinius vaistus reklamuoti gyventojams draudžiama. Vaistų kontrolės pareigūnės paprašiau pakomentuoti, kodėl BTV laidoje „Sveikatai ir laimei“ reklamuojami receptiniai vaistai „Umckalor“ ir „Mucofluid“. Ji, peržiūrėjusi VVKT duomenų bazę, kuri prieinama visiems, įsitikino, kad šie vaistai tikrai yra receptiniai, ir nurodė, kad prašys, jog laida pateiktų įrašą, o paskui, jei tikrai bus nustatytas pažeidimas, laidos rengėjus baus.

Žurnalistų etikos inspektoriaus (ŽEI) patarėjas Deividas Velkas, paklaustas, kaip vertinti tai, kad įmonės „Aconitum“ savininkai savo laidoje propaguoja šios įmonės produktus, atsakė, kad tai viešųjų ir privačių interesų konfliktas ir įmonės savininkai pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 33–ąjį straipsnį. Pagal šį straipsnį žurnalistai, rengiantys informaciją apie įmones, kurių akcijų jie yra įsigiję, savo skelbiamoje informacijoje privalo atskleisti ryšius ir aplinkybes, kurios gali sumažinti rengiamos informacijos objektyvumą. O 31–asis kodekso straipsnis skelbia, kad draudžiama reklamą pateikti kaip nešališką informaciją ar kitaip ją slėpti.

Pasak D.Velko, šiuo atveju ŽEI ir Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (ŽLEK) yra tik stebėtojai, gali pareikšti nuomonę dėl nesuderinamumo su visuomenės informavimo principais, pateikti vertinimus dėl reklamos etiškumo, tačiau bausti už paslėptą reklamą turi VVKT. ŽLEK tiria Žurnalistų ir leidėjų kodekso pažeidimus tik tada, kai gauna skundų.

Gydytojų nuomonės išsiskiria

Sveikatos laidose dalyvaujanti, tačiau kritišką nuomonę apie jas turinti gydytoja atskleidžia, jog kartais per laidas medikai kalba apie bendrus dalykus, o vėliau prie to teksto „prilipdoma“ kokio nors medikamento reklama. Gydytojas net nežino, kokio vaisto ar maisto papildo reklamą prie jo teksto „priklijuos“. „Tos laidos per daug galingos. Jei pradėtume jas kritikuoti, prasidėtų keršto akcijos. Tai ne baimė, o ramybės noras“, – taip gydytoja motyvavo atsisakymą prisistatyti.

Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas profesorius Liutauras Labanauskas, „Sveikatos ABC“ dalyvaujantis kaip ekspertas, įsitikinęs, kad gydytojai sveikatos laidose turi informuoti: „Geriau informacija iš gydytojo negu iš kaimynės ar ekstrasenso apie dangiškus migdolus.“ LGS prezidentas sako laidose nereklamuoja jokių preparatų, o bando sudėlioti taškus apie preparato poveikį. „Nesakau, yra ar nėra gydytojams mokama už dalyvavimą laidose, bet man niekas nemokėjo“, – teigia L.Labanauskas.

Nebepraktikuojantis gydytojas Vytautas Stonkus savo knygoje „Bronchinė astma“ rašo, kad farmacijos pramonė turi savo etikos kodeksą, bet tai yra tik vitrina, iškaba, nes aiški nebent jų kūrėjams, o panaudojama tik išimtiniais atvejais. Tokiame etikos kodekse būna nurodyta, kad farmacininkai nesiūlys jokio atlygio gydytojams.

V.Stonkus sako, kad sveikatos laidos yra vienpusiškos: „Ateina garsus gydytojas ir kalba, kaip reikia gydyti kokią nors ligą, bet niekas nekalba apie alternatyvų gydymą – ne ekstrasensų, o kitaip manančių gydytojų.“ V.Stonkus kategoriškas: „Dabartinės sveikatos laidos yra smegenų plovimas. Gydytojų smegenis taip pat išplovė farmacininkai.“

Reklamos įstatymas

Paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekės ar paslaugos ženklą, pateikiama tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją apmokama ar kitaip atsilyginama.

8 straipsnis. Reklamos atpažįstamumas

Reklama turi būti aiškiai atpažįstama pagal pateikimo formą. Jei tikėtina, kad reklamos vartotojai visuomenės informavimo priemonėje skleidžiamos reklamos dėl jos pateikimo formos gali neatpažinti, tokia reklama turi būti pažymėta žodžiu „Reklama“. Paslėpta reklama draudžiama.