Kada senukai turėtų atsisakyti automobilio?

Remiantis JAV Federalinės Greitkelių administracijos duomenimis, pagyvenę žmonės padaro daug daugiau avarijų nei bet kuri kita socialinė grupė, išskyrus paauglius.

Manoma, jog šios tendencijos dar labiau išryškės, kai pasens kūdikių bumo metu gimę žmonės.

Iki 2003 m. ši problema nebuvo tokia aktuali, tačiau visuomenės dėmesį patraukė nelaimingas atsitikimas, kai Santa Anoje, Kalifornijoje, 86-erių metų vyras, supainiojęs akceleratoriaus ir stabdžių pedalus, rėžėsi į žmonių minią. Tądien žuvo 10 ir buvo sužeisti 70 žmonių.

2006 m. 15 proc. visų vairuotojo pažymėjimą turinčių vairuotojų buvo sulaukę 65-erių ir daugiau metų. Iki 2030 m. šis skaičius išaugs iki 25 proc. Maža to, didėja ir vidutinė gyvenimo trukmė, ir automobilio vairo senyvi žmonės atsisako vis vėliau.

Nors pats amžius neturi tiesioginės įtakos vairavimo įgūdžiams, tačiau su juo yra susiję regėjimo, klausos ir fiziniai sugebėjimai, kurie bėgant metams silpsta. Atsisakyti automobilio ir kartu nevaržomos judėjimo laisvės senoliams tampa nemenka dilema.

Pagyvenę vairuotojai dažnai būna užsispyrę ir juos nėra lengva įtikinti, jog jų vairavimo sugebėjimai kelia pavojų kelyje.

Kai kurie negaišta laiko ilgiems įtikinėjimams ir iš savo vyresnių giminaičių paprasčiausiai atima raktelius arba patį automobilį. Viena šeima netgi kreipėsi į policijos pareigūnus, kad šie pareikalautų senolio atiduoti raktus.

Knygos apie etiketą autorė Jodi R. Smith siūlo keletą patarimų, kaip gražiuoju perkalbėti vairuotojo įgūdžių netekusį senyvą žmogų.

Pirmiausiai reikia įsitikinti, kokią reikšmę tokiam žmogui teikia vairavimo galimybė: ar laisvę, ar primena jaunystę, ar skatina nepriklausomybės jausmą, ar tai svarbu jo statusui.

Pokalbio metu svarbu paruošti tinkamus atsakymus, pavyzdžiui, į klausimą „kaip aš apsipirksiu?" Tuomet galima pasiūlyti jį arba ją kas savaitę nuvežti į parduotuvę ir pateikti tai kaip savotišką pramogą: papietauti ir panašiai. Jeigu senolis atkakliai tikina nesąs senas, vertėtų pabandyti įtikinti, jog problema yra ne amžius, bet tai, jog keliuose nuolat daugėja nelaimingų atsitikimų; pateikti straipsnių apie tragedijas keliuose.

Visgi pokalbiai ne visuomet duoda laukiamų rezultatų. Eismo saugumo įstaigos atstovas Peteris Kissingeris sako, jog priemonių, kurios arba priverstų senyvo amžiaus žmones atsisakyti raktelių, arba pagerintų jų vairavimo įgūdžius, yra pakankamai. Tai yra informaciniai lankstinukai, video klipai, žinių testai, įgūdžių atnaujinimo kursai ir daugelis kitų.

Į šios problemos sprendimą įsitraukia ir JAV draudimo bendrovės. Viena iš jų siūlo kompiuterinius žaidimus, kurie „mankštintų" vyresnių nei 50 metų vairuotojų smegenis. Moksliškai pripažinus tokią praktiką esant efektyvią, draudimo bendrovė pasiūlys mažesnes kainas tiems, kurie naudosis naująja kompiuterine įranga.

Jei visos šios priemonės yra neveiksmingos, situaciją gali pakeisti įstatymai. Pavyzdžiui, Teksase priimtas teisės aktas, pagal kurį 79-erų metų ir vyresni žmonės turi atnaujinti savo vairuotojo pažymėjimus bei pasitikrinti regėjimą. Tuo tarpu vyresniems nei 85-erių metų gyventojams vairuotojo pažymėjimai pratęsiami trumpesniam laikui.

Vis dėlto efektyviausias būdas nustoti vairuoti tinkamu metu yra individualus kiekvieno žmogaus sąmoningumas. Automobilio atsisakymas turėtų būti panašus į išėjimą į pensiją: kai pajunti, jog nebegali atlikti tam tikro darbo, tiesiog jo nebedirbi.