Laboratorijoje pirmą kartą sukurta gyvybė

Mokslininkai įkėlė sintetinį genomą į gyvą ląstelę, kuri daugindamasi tapo pirmąja istorijoje kompiuteriu sukurta biologine rūšimi.

Tuo metu kritikai pastebi, kad sintetiniai organizmai gali kelti ir tam tikrų pavojų ir mokslininkų pasiekimą vadina „žaidimu Dievu".

Mokslininkai, vadovaujami multimilijonieriaus genetikos bandymų pradi

ninko dr. Craigo Venterio, tiki, kad jų sukurtas organizmas - pramintas Synthia - vėliau leis kurti ir sudėtingesnes būtybes. Iš jų būtų galima gaminti medikamentus ar kurą, kuris sugertų šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir taip mažintų užterštumą.

Tačiau kūrinys - sintetinė gyvybės forma, kurios DNR pagaminta mėgintuvėlyje - jau kelia ir abejonių. Be kitų argumentų, minimas tas, kad naujoji technologija gali sukelti biologinį pavojų ir būti panaudota ginklams gaminti. Pats C. Venteris sako, kad visuomenė iš pasiekimo turės daugiau naudos nei žalos, ir mini, kad kita vakcina nuo gripo gali būti sukurta panaudojant būtent šią technologiją.

Kaip skelbia „The Daily Telegraph", mokslininkų pasiekimas įžiebė diskusijas, ar „žaisti Dievą" yra etiška.

„Mes įžengiame į laikotarpį, kuriame tik mūsų vaizduotė galės riboti mokslo pasiekimus", - pripažįsta ir pats C. Venteris, kurį cituoja žurnalas „Science".

Sukurti „pirmąją daugintis gebančią sintetinę lastelę" C. Venterio instituto mokslininkai siekė daugiau nei penkiolika metų. Tyrimai kainavo per 120 mln. litų.