Ateities moteris: žemesnė, putlesnė, vaisingesnė

Ateityje moterys bus kiek žemesnės ir apvalesnės, turės sveikesnes širdis bei pailgės amžiaus tarpsnis, per kurį jos gali susilaukti vaikų.

Tokios permainos prognozuojamos remiantis tvirčiausiais iki šiol įrodymais, kad žmogus vis dar evoliucionuoja, rašo „NewScientist".

Medicinos pažanga reiškia, kad daugelis planetos gyventojų, kurie anksčiau būtų mirę jauni, šiais laikais išgyvena iki garbaus amžia
us, todėl atsirado nuomonė, jog natūrali atranka žmonėms nebegalioja ir jie evoliuconuoti nustojo.

Tačiau evoliucijos biologas Yale`o universitete Stephenas Stearnsas sako, jog tokia teorija yra „grynas melas". Anot jo, nors kova dėl išgyvenimo galbūt ir nebeatrenka „tinkamesnių" žmonių, tai daro vaisingumo skirtumai ir klausimas tas, ar moterys, susilaukiančios daugiau vaikų, turi išskirtinių savybių, kurias perduoda atžaloms.

Kad tai išsiaiškintų, S. Stearsas su kolegomis pasinaudojo duomenimis iš studijos, kurioje nuo 1948 metų stebėtos 14 tūkst. Framinghamo miesto Masačiūstese gyventojų medicinos istorijos - kai kuriose šeimose šis tyrimas apėmė tris kartas.

S. Stearnso komanda analizavo 2238 moteris, kurios pasiekė menopauzę ir taip baigė vaisingą savo gyvenimo laikotarpį. Vienoje grupėje mokslininkai tyrė moterų ūgį, svorį, kraujo spaudimą, cholesterolį ir kitas savybes, kaip nors siejamas su išnešiotų vaikų skaičiumi. Jie taip pat atsižvelgė į socialinius ir kultūrinius faktorius.

Paaiškėjo, kad žemesnės, sunkesnės moterys vidutiniškai susilaukdavo daugiau vaikų nei aukštesnės ir lieknesnės. Lygiai taip pat daugiau atžalų išnešiodavo moterys su mažesniu kraujo spaudimu bei cholesterolio lygiu ar - nenuostabu - tos, kurios pirmojo vaiko susilaukė anksčiau ir vėliau patyrė menopauzę.

Jei tokios tendencijos tęstųsi 10 kartų, S. Stearnso skaičiavimais, vidutinė moteris 2409 metais būtų 2 centimetrais žemesnė ir 1 kilogramu sunkesnė, nei moterys dabar. Pirmąjį vaiką ji išnešiotų beveik 5 mėnesiais anksčiau, o menopauzė prasidėtų 10 mėnesių vėliau.

Kol kas mokslininkai neapibrėžia, ar minėtos savybės perduodamos su genais, tačiau kadangi S. Stearnsas atsižvelgė į socialinius ir kultūrinius faktorius, atrodytų, jog rezultati turėtų būti nulemti genetikos, o ne padėties.

Ši studija nėra pirmoji, kurioje daroma išvada, jog žmonėms vis dar galioja natūrali atranka. Skirtumas tas, kad daugelis ankstesnių tyrimų savo išvadas darė remdamiesi pagal geografiją sugrupuotais skirtumais genuose, o ne tiesioginiais vaisingumo matavimais. Anot „NewScientist", dėl to S. Stearnso studija gali būti labiausiai detalizuotas evoliucijos „išmatavimas".

„Įdomu, kad pamatinės biologinės savybės tebėra aptinkamos po kultūros sluoksniu", - sako jis.