Nori būti sveikas? Valgyk ir bėk

Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas profesorius Juozas Pundzius ne tik kovoja už visuomenės sveikatą, bet ir pats stengiasi gyventi sveikai.

Atsikratęs 30 kg jaučiasi puikiai, tarsi nereikalingą svorį būtų tiesiogiai išmainęs į energiją ir žvalumą. Nepaisant, kad profesorius vadovauja Kauno klinikoms, jis nuoširdžiai pataria, kaip netapti medikų pacientu.

- Nacionalinė sveikatos taryba, kuriai vadovaujate jau trečią kadenciją, deklaruoja siekius pagerinti visuomenės sveikatą. Tačiau ar jums neatrodo, kad gražūs užmojai, numatyti prieš dešimtmetį, pildosi kardinaliai priešingai?

- Nacionalinė sveikatos taryba sveikatą vertina pagal moksliniais pagrindais pagrįstą metodiką, Pasaulio sveikatos organizacijos reikalavimus ir tuos rodiklius, kurie nusako visos šalies gyventojų sveikatą. Vienas šių rodiklių - prognozuojama gyvenimo trukmė, vyrų ir moterų gyvenimo trukmės santykis. Šie Lietuvos gyventojų rodikliai nėra patys prasčiausi Europoje, bet ir nėra geri, todėl kelia nerimo.

- Kokie jie?

- Prieš porą metų mūsų gyvenimo trukmė buvo sutrumpėjusi, nors prieš tai ilgėjo. Dabar ši kreivė eina horizontalia linija ir turi tendencijų kilti aukštyn. Vadinasi, mūsų visuomenės sveikata gerėja, tačiau kelia nerimo pernelyg didelis vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas. Mūsų šalyje jis sudaro dvylika metų, o tai būdinga neišsivysčiusioms Azijos, Afrikos šalims. Japonijoje, Švedijoje šis skirtumas tėra treji ketveri metai.

- Kodėl vyrai gyvena trumpiau?

- Visų pirma tokia jų biologija. Visame gyvajame pasaulyje moteriška lytis atsakinga už giminės pratęsimą, rūšies išlikimą. Moterys yra atsargesnės, mažiau rizikuoja, daugiau saugo šeimą ir sveikatą. Vyrai yra medžiotojai, agresyvesni, ieško naujų kelių, skatina civilizacijos eigą. Tai susiję su didesniais pavojais. Išorės veiksniai daro savo korekcijas, žūsta daugiau jaunesnio amžiaus vyrų. Jie nesaugo sveikatos, žaloja save kenksmingais įpročiais.

- O kuo galėtume pasidžiaugti ar bent jau kuo džiaugiasi sveikatos politikai?

- Gyvenimo trukmę, mirtingumą ir sergamumą lemia bendras šalies išsivystymo lygis. Mes galime pasidžiaugti, kad sumažėjo kūdikių mirtingumas. Jie pas mus vieni iš geresnių, ypač tarp Rytų Europos bloko šalių. Tai lėmė paprastas dalykas, tai padarė žmonės, kuriems buvo leista dirbti. Kalbant apie sveikatos sistemos reformą tenka pripažinti, kad ji trūkčioja vietoje. Estiją buvo ištikęs šokas, kai ji ėmėsi drastiškų veiksmų, bet dabar jau gali džiaugtis, kad aštrių problemų nebeturi. Pas mus teigiamų permainų buvo padaryta neonatologijoje: suformuoti du centrai Kaune ir Vilniuje. Jie griežtai metodiškai vykdo nėščiųjų priežiūrą, ir kūdikių mirtingumo rodikliai tokie patys kaip Švedijoje, kitose Skandinavijos šalyse. Tai vienas geriausių rodiklių, jis atspindi ne tik šalies sveikatos būklę, bet ir išsivystymo lygį. Tai įrodo, kad, medikams leidus tvarkytis, galima susitvarkyti - mūsų žmonės tai sugeba. Deja, bendras sveikatos rodiklis atsilieka nuo kitų šalių.

- Labiausiai jaudina tai, kad nemažėja sergamumas širdies ir kraujagyslių bei onkologinėmis ligomis. Kodėl neįmanoma jų įveikti?

- Truputį mažėja sergamumo šiomis ligomis rodikliai, kai ką pavyko suvaldyti. Širdies ir kraujagyslių ligų plitimas stabilizavosi, nors rodikliai tebėra labai aukšti. Jie lemia 40 proc. mirties priežasčių. Vėžio - mažiau.

- Jau keleri metai vykdomos šių ligų prevencijos programos. Jos neefektyvios, lėšos eikvojamos veltui?

- Programas vertinu pozityviai, Nacionalinė sveikatos taryba yra jų iniciatorė. Dabar jos veikia, bet nėra labai efektyvios. Mes matome ydas, siūlome jas šalinti, bet kol kas į tai reaguojama inertiškai pasyviai.

- Kas yra siūloma?

- Pateiksiu vieną pavyzdį. Pagal Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programą pirmiausia yra nustatomos sergančiųjų šiomis ligomis rizikos grupės. Atliekami tyrimai, nustatomi potencialūs ligoniai, ir viskas. O juk reikia dirbti toliau, vykdyti ligų prevenciją, kad tie žmonės nesusirgtų insultu, infarktu ir panašiai. Reikia sekti ir koreguoti jų kraujospūdį, lipidų kiekį kraujyje. To nedaroma.

- Dėl lėšų stokos?

- Lėšos neišnaudojamos. Darbas su rizikos grupėmis nėra užtektinai skatinamas, todėl paslaugų teikėjai nėra suinteresuoti jį vykdyti. Siekiame keisti šį mechanizmą, esame gavę pažadų, kad tai bus padaryta. Daugelyje sričių mūsų siekiai dideli ir gražūs, bet kai reikia juos realizuoti, pritrūksta žinių, kaip tai padaryti. Neretai pritrūksta ne tik lėšų, bet ir noro.

Sveikata labai daug susijusi su mūsų psichologija, nenoru keistis, investuoti į savo sveikatą. Kaip priversti žmones rūpintis sveikata? Kad ji brangiausias turtas, visi supranta, bet atsisėdę prie valgių stalo, degtinės butelio, pamatę cigaretę šį teiginį užmiršta.

- Dažnai tuščiai kartojamas posakis, kad sveikata - brangiausiais turtas, tampa banalus, kaip ir tas, kad visos ligos - nuo nervų?

- Sveikata labai daug priklauso nuo psichologinių nuostatų ir sugebėjimų jų laikytis. Sveikatai kenkia stresai, nedarbas. Neranda darbo - kankinasi, prisivalgo iki soties bulvių plokštainio ir eina miegoti. Taip auga svoris.

Žmogus per silpnas kovoti už savo sveikatą vienas. Jam turi padėti valstybė. Asmens sveikatos sistema dirba puikiai, bet reikia saugoti sveikatą, kol jos nesame praradę. Kaip pavyzdį galima pasitelkti Singapūrą: jame į gyventojų sveikatą investuojama kelis kartus mažiau nei Amerikoje, o pagalba daug geresnė. Mūsų šeimos gydytojams buvo numatyta daugybė funkcijų, kurių neįmanoma įvykdyti. Jie yra gydytojai, o ne sveikatos mokytojai ir už tai jie nėra skatinami.

- Ko galėtumėte pamokyti jūs, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas?

- Mokyti net ir nėra ko. Visi žino pagrindinius reikalavimus: nepersivalgyti, negirtuokliauti, nerūkyti ir pakankamai judėti. Tam receptų rašyti nereikia. Tiesa, galima skirti piliulių svoriui sumažinti - jos kažkiek veikia, bet turi ir neigiamą šalutinį poveikį.

Susinervinai - nesigriebk tablečių, o eik pasivaikščioti. Prisivalgius ir nuėjus miegoti organizme vystosi aterosklerozė, metabolinis sindromas, diabetas. Laukiniai žmonės buvo daug sveikesni. Arabų kraštuose atradus naftą prasidėjo nutukimo epidemijos. Dar vienas pavyzdys - indėnai. Dalis jų gyvena Meksikoje, dalis - Amerikoje. Pastarojoje du kartus dažniau sergama diabetu, nors genai tie patys. Paslaptis ta, kad Meksikoje žemesnis pragyvenimo lygis, todėl mažiau valgoma, daugiau judama. Lietuviai taip pat pradeda suprasti, kad ne sotus riebus maistas yra pagrindinis sveikatos šaltinis.

- Vadinasi, nereikia būti turtingiems norint būti sveikiems?

- Tikrai taip. Suomiai labai sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, alkoholizmu. Įvedus griežtą valstybinę alkoholio vartojimo kontrolę, nes žmogus per silpnas pats susitvarkyti su žalingais įpročiais, įdiegus visuomenės judėjimo programas Suomija jau pretenduoja į vieną iš sveikesnių šalių.

- Vaikai daug juda, nevartoja alkoholio, o serga, ypač mūsų šalyje. Kodėl taip yra?

- Vaikus kankina didžiuliai mokymo krūviai. Programos vienos sunkiausių visoje Europoje ir net pasaulyje. Į Ameriką nuskridę lietuviai sako, kad ten nėra ko mokytis. Bet jiems ten privaloma sportuoti. Nebūtina tai daryti fizinio lavinimo pamokose. Mūsų šalyje jos privalomos, mergaitės jų kaip išmanydamos vengia. Žinoma, nereikia prievartos - tegul mokinys šoka, sportuoja individualiai, slidinėja savaitgaliais, bėgioja po pamokų. Svarbu, kad jis kiekvieną savaitę judėtų, sudegintų kalorijas, tai darytų jam patrauklia forma, o fizinio lavinimo mokytojas tai žinotų. Pas mus siekiama visus paversti sporto meistrais, taip ir perlenkiama lazda. Kaip ir mokant vaikus matematikos, logaritminių lygčių sprendimo, kitų disciplinų, kurių gyvenime daug kam neprireikia, net nesidomint, ar vaikui tai įkandama, kokia jo sveikata. Mokykloms svarbiau tarpusavio konkurencija, kurią laimi pagal įstojusiųjų į universitetus statistiką, vaikai nori įstoti ir kankinasi.

- Argi negalima to, ką sakote, pakeisti?

- Bandome tai daryti. Esame išsakę šias mintis reikalavimų forma Švietimo ir mokslo ministerijos, Sporto departamento vadovams. Tačiau daug kam pas mus svarbiau pastatyti stadionus ir dideles sporto sales, kuriose rengiami sportininkai olimpiadoms. Sveiko judėjimo propagavimas - penktaeilis reikalas. Vis dėlto tikimės, kad būsime išgirsti, esame gavę pažadų mažinti mokymo programų krūvį, didinti fizinį.

- Vaikų ir jaunimo sveikatai žalą daro aplinkos veiksniai, kurių neįmanoma pakeisti.

- Aplinka iš dalies priklauso nuo mūsų. Pavyzdžiu galima pateikti draudimą rūkyti. Tuo piktinomės, o dabar džiaugiamės, nuvykę į užsienį bėgame iš kavinių, kuriose rūkoma. Alkoholizmas - taip pat mažėjanti problema. Labiausiai nerimą kelia nejudrumas.

- O plintantis vėžys?

- Ar sirgsime vėžiu, daug priklauso nuo to, ar vartosime tabaką. Tai vienas veiksnių. Toks, kurio galima išvengti. Genetikos, oro pasirinkti negalime, o nerūkyti galime. Maisto priedai nėra tokie žalingi kaip kancerogeninės medžiagos. Direktyvinių priemonių uždrausti rūkyti rezultatus pajausime ateityje - aš tuo tikiu. Rūkaliai dešimt kartų dažniau serga plaučių, kasos, skrandžio, gerklų, storosios žarnos vėžiu.

- Jūs nerūkote?

- Ne.

- Ir alkoholio nevartojate?

- Niekad nesu pasigėręs. Didžiausi neigiami veiksniai sveikatai yra rūkymas, nejudrumas. Mažos alkoholio dozės tiesioginio poveikio sveikatai nedaro.

- Sportuojate?

- Taip. Turėjau antsvorio - tokia mano genetika, visą gyvenimą su tuo kovoju. Esu numetęs ir vėl priaugęs svorio. Esu badavęs keturias savaites. Tai labai gerai veikia protą, sunku tik pirmomis dienomis. Alkio jausmas praeina, bet valios pastangų reikia. Kitiems šio metodo nerekomenduoju, nes jis nėra sveikas. Pastaruoju metu numečiau beveik 30 kg svorio ir dėl to mane laidoja, kalba, kad vėžiu sergu, važiuoju gydytis į Klaipėdą, užsienį.

- Atleiskit, o kokia iš tiesų jūsų sveikata?

- Esu sveikas, jaučiuosi puikiai. Svorio numečiau sportuodamas ir ribodamas valgį. Nebevalgau po šeštos valandos vakaro ir penktadieniais - tai iškrovos diena. Daug mano artimų žmonių, giminaičių irgi taip daro ir labai džiaugiasi atsikratę nereikalingo svorio. Esu jau tokio amžiaus, kad reikia apie sveikatą galvoti. Visiems reikia galvoti, nelaukti, kol susirgsi. Labai svarbu yra judėti: vaikščioti, ką nors dirbti gryname ore. Anksčiau buvo propaguojamas bėgimas, bet dabar visam pasaulyje pripažinta, kad tai nėra panacėja, juolab nesveika sąnariams. Reikia bent pusę valandos per dieną pasivaikščioti sparčiu žingsniu, kad sušiltume. Man kasdien pasivaikščioti neišeina, stengiuosi tai kompensuoti savaitgaliais. Aš dar šoku - man tai patinka.

- Šokate kokiame nors šokių klube?

- Ne, paprasčiausiai su žmona namuose, įsijungę muziką. Automobilis, garažas, kompiuteris - iššūkiai sveikatai, kurių ji neištveria. Valgyti yra skanu, malonu, bet tai, ką suvalgai, reikia sudeginti. Geriau valgyti ir sudeginti kalorijas, nei nevalgyti ir nejudėti. Tai paprastos, daugumai žinomos formulės. Jas įgyvendinti sunku, bet reikia.